Mėnuo: birželio 2023

Ypatinga užduotis parašyti apie žmogų, kuris tik 18 metų šiame pasaulyje. Pats žmogus galbūt sakytų, jau aštuoniolika metų! Viskas taip sąlygiška…
Monika yra iš tų tyliųjų, kurie daug daro, bet mažai apie tai kalba. Ji yra komandos žmogus, tik dažnai taip būna, dirbant komandoje reikalinga lyderystė, kad idėja „virstų kūnu“. Monika viena iš tokių, dirbančių dėl bendro gėrio kantriai ir iki galo.
Tik atėjusi į gimnaziją, jau pirmą savaitę, ji pasakė, kad eis į Mokinių tarybą. Taryboje buvo iki galo – visus ketverius metus. Ne tik buvo, bet ir veikė: prisidėjo prie pirmokų socializacijos savaičių, Kalėdų, Helovino ir kitokių moksleiviškų renginių organizavimo. Pati kukliai įvertindama savo veiklą taryboje sako: „Daugiausia, ką padariau taryboj, tai plakatų“. Pavaduotojas Laimonas Terasius šiai minčiai labai pritaria, sakydamas, kad Monika buvo pagrindinė gimnazijos renginių/ veiklų „vizualizatorė“. Dar vienas jos ir bendraminčių taryboje projektas – ketvirto aukšto sienos piešimas – bandymas sukurti žaismę ir jaukumą. Prisimenu, vieną gruodžio vakarą, apie 20 val., išgirdusi balsus, užlipau į ketvirtą aukštą ir radau puikiai nusiteikusias tris merginas, puošiančias laiptinės sieną. Paklausiau jų, ar mamos nepyks, kad taip ilgai užtrunka mokykloje. Įsiminė Monikos atsakymas (ir tai tikrai yra citata): „Ai, mama jau prie to priprato, nes man tai svarbu.“ Man asmeniškai labai svarbi ši Monikos savybė – sąmoningas idealizmas, kai veikiama dėl bendro gėrio, neklausiant, „kas man už tai/ kas man iš to“. Tiesiog dėl to, kad tai yra gera, gražu, prasminga, ir ne tik jai vienai, bet daugeliui.
Be to, kaip jau buvo galima suprasti, ši mergina yra ir meno žmogus – piešimas, tapyba – jos aistra ir, atrodo, pašaukimas. Ji pasiryžusi sieti savo svarbiausią gyvenimo veiklą su menu. Jos gabumus ir aistrą greitai pastebėjo dailės mokytoja Asta Milėškienė, kuri leido Monikai ieškoti savo individualumo. Kartu jos dalyvavo įvairiuose respublikiniuose konkursuose ir olimpiadose, kur Monika pasiekė ir aukštų įvertinimų (respublikiniame mokinių piešinių konkurse „Žemės pasakojimai 2021“ II vieta, rajoninėje dailės olimpiadoje 2022 ir 2023 metais I vieta, deja, į respubliką vyko atstovauti kiti mokiniai). Bet Monika į gyvenimą žiūri filosofiškai: įvertinimai svarbu, bet tai, ką darai su dideliu malonumu ir sieki daryti labai gerai, yra svarbiausia.
Šios merginos brandą lemia ir šeima, ir mokykla, ir savikūra: Monika yra ir aistringa knygų skaitytoja – skaito labai daug, knygų perka ne tik sau, bet ir močiutei, su kuria jas ir aptaria.
Manau, kad į gyvenimą išleidžiame pareigingą, atsakingą, sąžiningą, altruistišką, bendruomenišką, kūrybišką jauną žmogų, kuris šiame pasaulyje yra ir dėl savęs, ir dėl kitų. Todėl manau, Monika yra verta Garbės gimnazisto vardo.

Jorūnė Dimaitė – aukštos moralinės kultūros bei ypatingo intelekto gimnazistė, turinti savo tvirtą nuomonę įvairiais klausimais. Abiturientė yra supratinga, paslaugi, santūri, bet kartu ir aktyviai dalyvaujanti klasės bei gimnazijos renginiuose.
Jorūnė puikiai mokosi bei daug dėmesio skiria įvairiems mokslams. Nuo pat pirmos klasės ji atstovavo gimnazijai biologijos, chemijos, etninės kultūros, lietuvių kalbos ir literatūros rajoninėse, zoninėse bei respublikinėse olimpiadose. Visose rajoninėse olimpiadose mergina skynė prizines vietas. Jorūnė garsino Mažeikius visoje Lietuvoje – yra tapusi etninės kultūros olimpiados respublikinio turo I vietos laimėtoja, respublikinėje lietuvių kalbos ir literatūros olimpiadoje užimta III vieta, paskutiniais mokykliniais metais tapo respublikinio akademiko Jono Janickio chemijos konkurso I etapo laimėtoja.
Gimnazistė mokymąsi puikiai derina ir su popamokine veikla. Kartu su gimnazijos vokalinio ansamblio „Incanto“ merginomis tapo konkurso „Dainų dainelė“ rajoninio ir zoninio turo laureate, respublikinio etapo finalininke. Respublikiniame dainavimo konkurse „Lietuva, aš už muziką“ užėmė III vietą. Jorūnė taip pat dalyvauja Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centro vaikų folkloro ansamblio „Alksniokā“ veikloje.
Jorūnė Dimaitė – puiki abiturientė, garsinanti gimnaziją ne tik rajone, bet ir respublikoje. Jos puikus mokymasis ir pasiekimai, asmeninės savybės bei puoselėjamos vertybės leidžia siekti Garbės gimnazisto 2023 vardo.

Redas – nuo pat pirmos klasės gerai besimokantis, draugiškas, nuoširdus, atsakingas ir kultūringas gimnazistas. Juo visada galima pasitikėti, vaikinas niekada neatsisakydavo padėti nei klasės kuratoriui, nei kurio nors dalyko mokytojui ar klasės draugui. Abiturientas daug skaito, domisi įvairiomis gyvenimo sritimis, geba pagrįsti savo nuomonę gerai apmąstytais argumentais. Pamokų metu Redas visada rimtai ir atsakingai susitelkęs, siekia geriausio rezultato.
Jeigu imtume iš Redo interviu, mokinys labai daug papasakotų apie tiksliuosius mokslus, naujoves IT pasaulyje, o jeigu pasiklystume laike, mokinys pasiūlytų naudotis jo sukurta mobiliąja aplikacija „Todoer“, skirta pamokų, namų darbų ir laisvalaikio planavimui. Taip pat Redas, bendradarbiaudamas su socialiniais partneriais Mažeikių muziejumi ir UAB „Beržūna“, sukūrė mobilią aplikaciją „Mažeikių istorija“.
Abiturientui nesvetima programavimo kalba ir šios kalbos vingrybes jis demonstravo ne viename konkurse ar olimpiadoje bei pelnė prizines vietas.
Jeigu rinktume tiksliųjų mokslų guru, ištikimą klasės draugą ar tiesiog linksmą, atsakingą gimnazijos suolo bendrakeleivį, tai būtų Redas, IVb klasės mokinys. Jis vertas Garbės gimnazisto 2023 vardo!

Vaiva Margelytė – darbšti, gabi, pareiginga mergina, gerbiama klasės draugų, turinti autoritetą, stropi ir atsakinga. Visus 4 metus gimnazijoje ji mokėsi labai gerai ir puikiai. Vaivai sekėsi visi mokomieji dalykai, bet labiausiai ją domino gamtos mokslai ir gimtoji lietuvių kalba. Besimokydama gimnazijoje, mergina kasmet dalyvavo ir puikiai pasirodydavo rajoninėse biologijos olimpiadose, ten užimtos I ir II vietos. Du kartus Vaiva atstovavo Mažeikių rajonui respublikinėje olimpiadoje. Chemijos rajoninėse olimpiadose taip pat užimtos prizinės vietos. Mergina taip atstovavo gimtajam kraštui respublikinėje geografijos olimpiadoje.
Ypatingas Vaivos santykis su mūsų gimtąja kalba. Tai – vienas mėgstamiausių merginos mokomųjų dalykų. Ji daug skaito, turi savo argumentuotą nuomonę daugeliu klausimu. Gimnazistė respublikinėje lietuvių kalbos ir literatūros olimpiadoje yra laimėjusi III vietą.
Vaiva – įvairiapusė, intelektuali asmenybė, turinti stiprias vertybines nuostatas, drąsiai reiškianti savo nuomonę ir nebijanti jos apginti. Mergina yra mylima bei gerbiama visų klasės mokinių ir gimnazijos mokytojų.
Vaiva Margelytė tikrai verta Garbės gimnazisto vardo.

Veiklumas, iniciatyvumas, noras tobulėti, užsibrėžtų tikslų siekis ir įgyvendinimas –tai nuolatinės Skaistę lydinčios savybės. Auklėtinė yra nuolatinė klasės ir gimnazijos renginių dalyvė, palaikanti, įgyvendinanti ir inicijuojanti idėjas, skiepijanti ne tik tautines vertybes, bet ir atvira moderniajai kultūrai. Akivaizdus jos indėlis ne tik į klasės, bet ir gimnazijos gyvenimą ir veiklą, skatina gimnazistus siekti bendrųjų tikslų. Skaistė – ryški, talentinga ir kūrybinga asmenybė. Ji taip pat ir puiki skaitovė, kuri praėjusiais metais vedė Gimnazijos Garbė 2022 renginį.
Skaistė puikiai geba gimnazijoje gautas teorines žinias taikyti olimpiadose, konkursuose, analitiškai mąstyti ir savarankiškai priimti sprendimus. Ne veltui ji praėjusiais metais tapo Mažeikių rajono Lotynų kalbos ir Antikos kultūros pirmosios vietos laimėtoja ir Respublikinės Lotynų kalbos ir Antikos kultūros olimpiados bronzos medalininkė (mokyt. Ona Kelpšienė). Ji geba organizuoti veiklą, nuodugniai ir geranoriškai atlikti jai skirtas užduotis, skaityti mokslinę ir grožinę literatūrą, dinamiškame ir kintančiame lokaliame, regioniniame ir globaliame pasaulyje domėtis įvairiomis naujovėmis ir daryti logiškas išvadas.
Skaistė Želvytė – atidi, kruopšti, atsakinga, taktiška savo ir kitų atžvilgiu. Ypatingą dėmesį ji skiria akademinėms žinioms, jų gilinimui, savišvietai. Nuolatinis nuoseklus, įtemptas, atsakingas, pavyzdingas darbas vertinamas mokytojų aukščiausiais balais. Mokinė laisvai geba bendrauti anglų kalba, o šias žinias stengsis taikyti ir būsimose studijose. Jos gebėjimai vertinami bendraklasių, gimnazistų, mokytojų.
Mergina puikiai derina mokslus ir laisvalaikio užsiėmimus, draugus ir darbą, humorą ir atsakomybę.
Jei reikėtų išskirti atsakingą žmogų ir pagalbininką – tai ir būtų Skaistė Želvytė iš IV-sios d klasės. Mokinės akademiniai gebėjimai ir motyvacija mokytis stebina – ji viena iš nedaugelio abiturientų, baigusių šiuos mokslo metus puikiais ir labai gerais įvertinimais. Savo aktyvia veikla ir puikiais mokymosi rezultatais ji verta Garbės gimnazisto 2023 vardo!

Paskutinę mokslo metų dieną I c klasė susipažino su JAV TOLI instituto remiamu mūsų dviejų dalių projeku „Holokausto keliais Mažeikių rajone“. Mokiniai aplankė Pikelius, Židikus, Sedą ir Tirkšlius, žemėlapiuose pažymėjo žydų bendruomenės veiklos vietas ir apskaičiavo atstumus kelio, kuriuo jie 1941 metais iš šių miestelių buvo varomi iki žudynių vietos Mažeikių pavenčiuose. Pikeliuose mus pasitiko Pikelių bendruomenės pirmininkas Danielius Gedutis ir gidė Jadvyga Gedutienė. Ji labai išsamiai mokiniams paaiškino apie Pikelių miestelio istoriją, parodė svarbius kultūros istorijos objektus, o taip pat buvusios žydų mokyklos, sinagogos, žydų parduotuvių ir gyvenamų namų vietas. Dauguma tų objektų neišliko, išskyrus žydų kapines ir keletą gyvenamų pastatų. Toliau mūsų kelionė tęsėsi Židikuose. Čia pasitiko mūsų gimnazijos mokytojas Dainius Stasys, kuriam šis miestelis yra gimtasis ir puikiai pažįstamas. Ir čia mokiniai gavo daug informacijos apie buvusią žydų bendruomenę, kurios veiklos vietas taip pat pažymėjo žemėlapyje. Iš Židikų patraukėme į Sedą, po to į Tirkšlius. Čia taip pat pasidomėjome žydų apgyventomis vietomis, Sedoje pabuvome prie nugriautos sinagogos vietos, kurią mena pastatyta paminklinė lenta, o Tirkšliuose stabtelėjome prie dar tebesančios vienintelės mūsų rajone išlikusios sinagogos. Tai buvo reikšminga pilietinė akcija, kurios tikslas yra pažinti ir žinoti savo rajono praeitį. Nuoširdžiai dėkojame kolegoms Laimai Novakienei ir Dainiui Stasiuiuž bendrystę. Rudenį laukia antroji projekto dalis.

Ši diena buvo lemtinga kai kuriems mūsų mokyklos mokytojams ir mokiniams!
Jau 1941 m. birželio 14 d. su pirmaisiais tremtiniais išvežami ir mūsų mokyklos mokiniai: Vytautas Apolinaras Tallat-Kelpša (15 m.; ištremtas į Tengą, Ondugajaus raj., Altajaus kr., paleistas 1958 m., grįžo į Lietuvą 1966 m.), Algirdas Adolfas Janulis (15 m.; ištremtas į Tengą, Ondugajaus raj., Altajaus kr., iš ten pabėgo, 1947 m. grįžo į Lietuvą, mirė 1980 m.), Laja Leškovičiūtė, Frida Miskevičiūtė (18 m.; ištremta į Altajaus kr., 1942 m. vėl repersuota ir ištremta į Jakutiją), 4 seserys Tuvje: Guta (20 m.), Beila (16 m.), Sara (17 m.), Ziv Asia (13 m.) – ištremtos į Altajaus kraštą, 1942 m. vėl represuotos ir ištremtos į Bulūno raj., Jakutija; 1956 m. paleistos, vėlesni visų likimai skirtingi.
1945-1949 m. vėl prasidėjo vežimas į Sibirą. Mažeikių apskrityje tremiamųjų laukė paruošti vagonai Viekšnių, Laižuvos, Lūšės, Papilės ir Mažeikių geležinkelio stotyse. Iš jų Mažeikių stotyje suformuotas ešelonas, kuris mažeikiškius tremtinius nugabeno į Irkutsko sritį ir į Krasnojarsko kraštą. Kaip mena gimnazistas Albertas Ruginis „gyvulinių vagonų ešelonas Mažeikių geležinkelio stotyje, saugomas sargybos, stovėjo keletą dienų, kol buvo suvežti nelaimėliai iš viso rajono. Mažeikių gimnazijos moksleivis Silvestras Žulpa su mėgėjišku fotoaparatėliu fotografavo ešeloną. Vaikinukas saugumiečių buvo pagautas, jo fotoaparatas atimtas. S. Žulpa paleistas tik kitą dieną. Tada ištrėmė ir Mažeikių gimnazijos moksleivį, Alberto Ruginio suolo draugą Albertą Gaidauską iš Griežės kaimo. Po kurio laiko iš jo buvo gautas laiškas, kuriame rašė, jog po 16 dienų jo 6 asmenų šeima atsidūrė Krasnojarsko krašte, Tiuchteto rajono Voznisensko kaimo kolūkyje. Vėliau Alberto brolis Jonas tremtyje buvo suimtas ir nuteistas 25 metus lagerio, o Alberto motina Kazimiera Gaidauskienė mirė tremtyje. Nuo 1956 metų ištremtieji pradėjo grįžti į Lietuvą. Tiesiog mokykloje buvo suimti mokytojas A. Baranauskas, direktorius H. Bucevičius ir išvežti prie Bielomoro kanalo. Pasiekė žinia, kad į Sibirą pateko ir buvęs direktorius J. Rainys. Iš tremties taip ir negrįžo nei mokytojas A. Baranauskas, nei buvęs direktorius J. Rainys. Vėlesniais metais į mokyklą atėjo dirbti mokytojas I. Venalis, kuris dar būdamas mokinys kartu su tėvais buvo ištremtas be jokios kaltės, pačioje jaunystėje patyrė šaltį, alkį, sunkų darbą, ligas. Toks likimas ištiko gimnazistus Mindaugą Vanagą, Ireną Milevičiutę-Skerstonienę, Gražiną Bučytę-Degutienę.
Daugelis jų iš tremties negrįžo, o grįžusieji liko visam gyvenimui suluošinti ir fiziškai, ir dvasiškai, bet išsaugoję širdyje meilę savo Tėvynei. Kaip šios meilės simbolį mūsų muziejui buvusi gimnazistė Ieva Knabikaitė-Butkienė (gimnazijoje mokėsi 1926 m.) padovanojo Vytį, kurį tremtyje pasislėpusi siuvinėjo ir sugebėjo išsaugoti – parvežė į Lietuvą (žr. nuotrauką).
Kiti gimnazistai ir mokytojai, matydami šiurpų trėmimą ir norėdami jo išvengti, pasitraukė į Vakarus. Izoliacijos metai ilgam atskyrė juos nuo Tėvynės. Gimnazijos muziejininkas mokytojas Algirdas Vilkas

******
Minint Gedulo ir vilties dieną pilietiškumo pamokos vyko Mažeikių geležinkelio stotyje. Prisiminėme skaudžius 1941 m. birželio 14 dienos įvykius Lietuvoje, Mažeikiuose, mūsų gimnazijoje. Tylos minute pagerbėme tremtinių atminimą. Mokytojos Irena Tiškienė ir Silva Paulauskienė.

******
Integruota informacinių tecnologijų ir pilietiškumo pamoka 2d klasei vyko miesto geležinkelio stotyje, paminint Gedulo ir Vilties dieną, Birželio 14 ąją. Prisiminėm skaudžius įvykius, pagerbėm tylos minute, uždegėm žvakutes ir tada mokiniai turėjo google maps programėlėse susirasti konkrečias Sibiro vietoves, už kiek kilometrų jos yra nuo Lietuvos. Mokytojos S. Mackevičienė, I. Tiškienė.

Gimnazijos I f ir I d klasių mokinių komanda dalyvavo rajoniniame pirmosios pagalbos renginyje „Aš galiu ir moku suteikti pirmąją pagalbą“. Mokiniai apdovanoti visuomenės sveikatos biuro padėkos raštu ir atminimo dovanomis. Dėkojame visuomenės sveikatos priežiūros specialistei Astutei Balsienei ir gimnazistams už šaunų pasirodymą renginyje.

Bendradarbiaujant su Mažeikių užimtumo centru, antrų klasių mokiniai dalyvavo verslumo renginyje, kur supažindinimo su šiuolaikinio verslo tendencijomis, verslo galimybėmis ir grėsmėmis šiandieniniame globaliame pasaulyje. Teorines žinias keitė kūrybinės dirbtuvės, kurių metu mokiniai turėjo galimybę išsigryninti savo verslo idėją ir numatyti verslo perspektyvas ateityje. Karjeros specialistė, mokytoja Birutė Gudauskienė.

Birželio 12 dieną Mažeikių savivaldybės Tūkstantmečio aikštėje Lietuvos Seimo narė Laima Nagienė, Mažeikių rajono savivaldybės merė Rūta Matulaitienė ir švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus apdovanojo Mažeikių rajono Viekšnių gimnazijos, Mažeikių Pavasario, Kalnėnų, „Ventos, Senamiesčio progimnazijų ir Gabijos bei Merkelio Račkausko gimnazijos respublikinių olimpiadų bei regioninių konkursų laureatus.

Demokratijos žinių konkurso laureatas III b klasės mokinys Rokas Slančiauskas, gegužės 31 d. europarlamentaro prof. Liudo Mažylio kvietimu lankėsi Europos Parlamente Briuselyje. Vizitas prasidėjo L. Mažylio sveikinimu ir dovanomis, vėliau lankytasi Parlamento lankytojų centre-muziejuje – Parlamentariume. Po pažinties su Europos Sąjungos istorija vyko diskusija, kurios metu L. Mažylis pristatė Europos Parlamento darbo pobūdį, jo subtilybes. Vėliau su europarlamentarų darbu susipažinta praktiškai –stebėtas Parlamento posėdis. Dieną vainikavo iškilminga vakarienė, kurios metu skambėjo nuoširdūs padėkos žodžiai profesoriui. Mokytoja Silva Paulauskienė.