TARPUKARIO METŲ MOKYKLA. 1919–1940 m.
1919 m. spalio 1-oji. Lietuvos Mokslo departamento direktoriaus įsakymu Mažeikiuose įkurta pirmoji aukštesnioji lietuviška mokykla, pavadinta Mažeikių viduriniąja keturklase mokykla. Jos vedėju paskirtas Petras Bimba. Mokykla įkurta mokinių tėvų lėšomis iš Geležinkelio valdybos išnuomotame pastate (dabar Stoties g. 14).
1922 m. birželis. Išleista pirmoji abiturientų laida. 4 klases baigė ir egzaminus išlaikė 19 mokinių. Vaikus, norinčius toliau mokytis, tėvai vežė į Telšius ar į Šiaulius.
1923 m. rugsėjo 1-oji. Mokyklai suteiktas progimnazijos statusas, direktoriumi paskirtas Merkelis Račkauskas. Viename iš buvusios cerkvės mokyklos kabinetų atidaryta progimnazijos V klasė. 1924 m. jau buvo ir VI klasė su 28 mokiniais. Iš viso progimnazijoje jau mokėsi 263 mokiniai.
1925 m. rugpjūčio 1-oji. Švietimo ministerijos įsakymu mokyklai suteiktas gimnazijos statusas, paliekant jos direktoriumi Merkelį Račkauską. Jis laikomas pilnos gimnazijos steigėju. Įsteigus gimnaziją, atidaryta ir VII klasė. 1926 m. gimnazijoje jau dirbo 14 mokytojų, atidaryta VIII klasė. 1927 m. pavasarį išleidžiama I abiturientų laida.
Nuo gimnazijos įsteigimo mokykla buvo vadinama Valdžios gimnazija, o nuo 1936 m. rugsėjo 1 d. – Mažeikių valstybine gimnazija. 1940 m. gimnazijoje jau buvo IX ir X klasės.
Gimnazijos steigėjai
1927 m. liepos 4-oji. Švietimo ministerija leido pritaikyti Mažeikių stačiatikių cerkvės patalpas mokinių bažnyčiai, įrengiant ją gimnazijos tėvų komiteto lėšomis. Šv. Aloyzo bažnytėlė veikė iki 1945 m. 1951 m. buvo nugriauta.
Tarpukario laikotarpiu mokykloje dirbo savo darbui atsidavę ir didelės pagarbos nusipelnę mokytojai: Karolis Pukevičius, Povilas Tautvaišas, Augustinas Virkietis. Savo ilgametę pedagogo veiklą pradėjo Julius Šlekys, Magdalena Šlekienė, Anastazija Bucevičienė. Mokykloje mokėsi žymūs krašto ir šalies žmonės: kompozitorius ir dirigentas Konradas Kaveckas, dailininkai Alfonsas Dargis, Vaclovas Ratas-Rataiškis, medicinos mokslų daktaras, poetas ir dailininkas Antanas Lipskis, filosofijos ir pedagogikos mokslų daktaras Albinas Liaugminas, poetė Viktorija Kumpikevičiūtė-Kalpokienė, muzikologas ir radijo laidų vedėjas Vytautas Venckus, nusipelnę gydytojai Kostas Jankauskas ir Stefanija Žilinskaitė.
MOKYKLA II PASAULINIO KARO METAIS.
1940–ieji metai. Gimnazijoje išleidžiama paskutinė nepriklausomos Lietuvos abiturientų laida. Lietuva okupuojama rusų, kurie primeta savąjį gyvenimo modelį, vadinamąjį socialistinio gyvenimo būdą. Mokykla atskiriama nuo bažnyčios, uždaroma Šv. Aloyzo bažnytėlė, nebedėstoma tikyba. Uždraudžiama skautų veikla, gimnazijoje sukurtos pionierių ir komjaunimo organizacijos.
1941 m. birželis. Į Sibirą ištremti gimnazistai V. Tallat-Kelpša, A. Janulis, L. Leškovičiūtė, F. Miskevičiūtė, 4 seserys Tuvje. Prasidėjus karui ir į Lietuvą įžengus vokiečių okupantams, sušaudyti žydų tautybės mokytojai Šnederis, Gurevičius, 24 gimnazistai. Visgi mokyklą baigė 57 abiturientai. Toliau mokytis jie negalėjo, nes buvo uždarytos visos šalies aukštosios mokyklos.
1942 m. kovo 31-oji. Gimnazijoje įsteigtas M. K. Čiurlionio dailės būrelis, vadovaujamas mokytojo Česlovo Kontrimo. Jame savo kūrybinę veiklą pradėjo žymūs Lietuvos dailininkai Jonas Švažas, Boleslovas Klova, Aloyzas Vilimas, Mečislovas Ostrauskas.
Centrinis gimnazijos pastatas
Baigiantis karui ir frontui artėjant prie Mažeikių, buvo nutarta mokyklą iškelti į Ylakius, ten išvežtas inventorius. Vėliau, praūžus karo audrai, šios idėjos buvo atsisakyta ir 1944 m. rudenį Mažeikių gimnazija vėl buvo atkurta.
1941–1943 m. gimnazijai vadovavo M. Babilius, 1943–1944 m. – J. Sprindys. Šiuo laikotarpiu mokyklą baigė istorikas ir sociologas Izraelis Lempertas, ekonomikos mokslų daktaras Alfonsas Žilėnas, dailininkai Pranas Gailius, Kazys ir Jonas Švažai, smuikininkas ir chorvedys Stasys Žukas, monsinjoras Antanas Jonušas, poetė Aldona Baužinskaitė-Kairienė, medicinos mokslų daktaras Augustas Pronckus, teisės mokslų daktaras Pranas Vitkevičius. Iki 1944 m. mokykloje mokėsi poetas, vertėjas, filosofas, inžinierius Donius Remys.
Karo metų abiturientų išleistuvės
MOKYKLA TARYBINIAIS METAIS.
Pokario metais gimnazijoje nebebuvo dėstoma lotynų kalba, daugėjo rusų kalbos pamokų, įvestos TSRS istorijos, TSRS geografijos pamokos, atkurtos pionierių ir komjaunimo organizacijos.
1945–1949 m. Vėl prasidėjo trėmimas į Sibirą. Ištremti gimnazijos direktorius H. Bucevičius, buvęs direktorius J. Rainys, mokytojas A. Baranauskas, gimnazistai I. Venalis, M. Vanagas, I. Milevičiūtė-Skerstonienė, G. Bučytė-Degutienė.
Dalis mokytojų ir gimnazistų, matydami šiurpų trėmimą ir norėdami jo išvengti, pasitraukė į Vakarus. Kai kurie gimnazistai įsitraukė į aktyvią pokario pogrindinę veiklą kovai už Lietuvos laisvę. Už šiuos veiksmus dauguma jų atsidūrė Mažeikių, Šiaulių ir kituose kalėjimuose.
1949 m. rugsėjo 1-oji. Aštuonių klasių gimnazijos performuotos į vidurines mokyklas su vienuolikos klasių mokymu. Mažeikių gimnazija vėl tapo vidurine mokykla. Įvestas privalomas mokymas.
Nežiūrint karo baisumų ir pokario neramumų, sudėtingų mokymo sąlygų, mokykla išugdė daug garsių asmenybių. Unikalūs buvo 1945 metai: tais metais gimnaziją baigė kompozitorius Vytautas Klova, dailininkai Boleslovas Klova, Vincentas Gečas, Bronė Valantinaitė-Jakubonienė, Mečislovas Ostrauskas, Feliksas Daukantas, medicinos mokslų daktaras Leonardas Gargasas.
M.K.Čiurlionio meno būrelis. 1942 – 1946 m.
1955-ieji metai. Užbaigta naujo Mažeikių vidurinės mokyklos pastato statyba. Gruodžio 26 d. įvyko iškilmingas naujųjų rūmų atidarymas. Mokykla buvo aprūpinta nauju inventoriumi, naujomis mokslo priemonėmis. Prijungus kelias Mažeikių septynmetės mokyklos klases, mokinių skaičius pasiekė 900.
Septintąjį dešimtmetį mokykloje buvo steigiamos gamybinio mokymo klasės, kuriose mokiniai brigadomis eidavo į miesto įmones, kur susipažindavo su įvairiomis specialybėmis. 1965 m. šitų klasių buvo atsisakyta.
Nugriautas senosios mokyklos pastatas, pradėta statyti dabartinė sporto salė. 1969 m. mokykloje mokėsi 1600 mokinių, dirbo 90 mokytojų.
Septintojo dešimtmečio mokykla
1970 m. rugsėjo 1-oji. Mokykla pervadinta į Mažeikių 1-ąją vidurinę mokyklą.
1972 m. mokykloje įkuriama kabinetų sistema, įrengiami chemijos, fizikos, biologijos kabinetai. Pastatytas 120 vietų bendrabutis, naujos dirbtuvės, įrengta šaudykla, sporto aikštynas. 1973–74 m.m. kabinetų sistema pradėjo dirbti visos klasės. 1984 m. mokyklai vadovauti pradėjo direktorė Mirdza Žiaurienė. Jos pastangomis 1987–1988 m. mokyklos pastatas buvo kapitališkai suremontuotas, sutvarkyta aplinka.
1989 m. lapkritis. Mokyklos 70-mečio proga įkurtas mokyklos istorijos muziejus.
NEPRIKLAUSOMYBĖS LAIKOTARPIO MOKYKLA.
Pirmieji nepriklausomybės metai atnešė laisvės gūsį ir į Mažeikių 1-ąją vidurinę mokyklą. Jau buvo galima savarankiškai spręsti iškilusias problemas, koreguoti mokymo programą. Mokykla pradėjo dirbti vadovaudamasi Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos koncepcija „Tautinė mokykla“, kurios pagrindinė idėja – žmogaus ugdymas ir jo susiliejimas su tauta, o per ją – su žmonija. Kolektyvas nutarė tęsti istorines tradicijas, pasirinkti estetinio, meninio auklėjimo kryptis, skatinti mokinių savarankiškumą ir iniciatyvą, kūrybinę ir kritinę mintį, įtraukti juos į mokyklos savivaldą.
1994 m. sausio 1-oji. Mažeikių rajono valdybos potvarkiu mokykla pervadinta į Merkelio Račkausko vidurinę mokyklą.
1997 m. Organizuota paroda, skirta Mažeikių gimnazijos M. K. Čiurlionio meno būrelio 55 metų jubiliejui.
1996 m. rugsėjo 1-oji. Mokykla tapo pirmąja gimnazija Telšių apskrityje. Pašventinama gimnazijos vėliava, šventės išvakarėse pakabinama nauja iškaba, skelbianti, kad ši mokykla – Merkelio Račkausko gimnazija.
2005 m. balandžio 29-oji. Su Vilniaus universitetu pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, kuri suteikia teisę vadintis „Vilniaus universiteto partneris“.
2009 m. kovo 5-oji. Lietuvių kalbos mokytojui ekspertui Martynui Januškai įteikta valstybinė Metų mokytojo premija.
2009-12-17 gimnazijoje pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su keturiomis Mažeikių miesto pagrindinėmis mokyklomis.
2009–2010 m. m. gimnaziją baigė keturis brandos egzaminus (lietuvių kalbos, matematikos, istorijos ir anglų kalbos) puikiai išlaikiusi ir iš visų gavusi aukščiausią įvertinimą (100 taškų) – Ieva Nagytė.
2010 m. vasarą buvo pradėtas renovuoti senas vienaukštis pastatas gimnazijos kieme, kuriame anksčiau glaudėsi dirbtuvės ir kelios klasės, atnaujinta sporto salė, įrengti keturi užsienio kalbų kabinetai.
2011 m. prasidėjo antrasis gimnazijos renovacijos etapas: pagrindinio mokyklos pastato apšiltinimas ir apdaila, šildymo sistemos pakeitimas ir elektrotechnikos darbai.
2011 m. rugsėjo 1 d. atidarytas menų ir technologijų centras. Čia įrengta choreografijos salė, modernūs, aprūpinti nauja įranga muzikos, dailės, technologijų kabinetai. Atidarymo proga juostelę perkirpo mero pavaduotojas, buvęs gimnazistas, K. Bartkevičius.
1997, 2004, 2011 metais gimnazijoje vyko respublikiniai jaunųjų filologų konkursai.
2012 m. kovo mėn. lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Laima Skabickienė paskelbta 2011-ųjų Metų mokytoja.
2012 m. vaikinų kvartetas tapo Lietuvos vaikų ir moksleivių televizijos konkurso „Dainų dainelė“ laureatais.
2013 m. balandžio mėn. Martynui Januškai įteikta Mažeikių krašto kultūros premija.
2013 m. Telšių apskrityje mokiniai pasiekė Geriausio rezultato konkurse apie Europos Sąjungą, buvo pripažinti nugalėtojais ir deleguoti spalio 16–21 dienomis vykti į baigiamąjį EUROSCOLOS konkurso etapą Strasbūre (Prancūzija).
2013 m. gimnaziją baigė 5000-asis abiturientas. Jubiliejinis atestatas įteiktas mokslo pirmūnei Rūtai Žulpaitei.
2014 m. naujųjų mokslo metų išvakarėse gimnazija gavo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos skirtą 19 vietų mokyklinį autobusą „Volkswagen Crafter”.
2015 m. birželio 5 d. už kultūrinę ir švietėjišką 2014 metų veiklą Mažeikių krašto kultūros premija įteikta biologijos mokytojui, folkloro ansamblio „Alksna“ įkūrėjui ir vadovui Algirdui Vilkui.
2017 m. pirmą kartą mokyklos istorijoje abiturientas Gabrielius Buzas iš penkių pasirinktų valstybinių brandos egzaminų gavo šimto balų įvertinimus.
2018 m. paskelbtame trisdešimties mokyklų, turinčių stiprią geros mokyklos požymių raišką, pateko ir Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija.
2019-02-27 Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino už originalumą, pilietiškumą švenčiant Vasario 16-ąją apdovanojo įdomiausių iniciatyvų sumanytojus. Dovaną – valstybės vėliavą iš šalies vadovės rankų atsiėmė ir Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos moksleiviai.
2019 m. gimnazistas Simas Kontrimas pirmą kartą mokyklos istorijoje yra kaip daugiausiai laimėjęs prizinių vietų respublikinėse ir tarptautinėse įvairių dalykų olimpiadose.
2019 m. liepos mėn. anglų k. mokytojos Ritos Meškienės paskatintas gimnazistas Edgaras Narkus laimėjo nacionalinę atranką į Benjamino Franklino Transatlantinę jaunimo mainų programą JAV.
2020 m. geografijos mokytojas ekspertas Dainius Stasys paskelbtas 2019-ųjų Metų mokytoju.
2021 m. liepos 8 d. rajoninių, respublikinių ir tarptautinių olimpiadų ir konkursų nugalėtojas ir prizininkas Povilas Dapšys tapo konkurso „Mažeikių vyturiai“ laureatu.