Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija

Spalio 5 d. Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijoje vyko rajono anglų kalbos mokytojų seminaras „Spustelėk, kurk, įtrauk: skaitmeniniai įrankiai pamokai“. Lektorės – Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos anglų kalbos mokytojos Daiva Goštautienė ir Renata Šaltkauskienė.
Seminaro metu mokytojai gilino žinias apie skaitmeninių įrankių taikymą ugdymo procese, dalijosi patirtimi ir ieškojo kūrybiškų būdų, kaip pamokas paversti įdomesnėmis, interaktyvesnėmis ir labiau įtraukiančiomis.

Spalio 26 – 29 d. Budapešte vyko tarptautinis seminaras mokytojams, kurį organizavo Yad Vashem: World Holocaust Center, Jerusalem – mokykla Izraelyje. Seminare dalyvavo 10 Lietuvos mokytojų, mūsų gimnazijai atstovavo anglų k. mokytoja Rita Meškienė.
Seminaro metu buvo išsamiai pristatyta Yad Vashem – tarptautinės studijų apie Holokaustą mokyklos mokymo tikslai, principai bei veikla. Mokytojai iš trijų Europos valstybių, darbo grupėse, analizavo Yad Vashem sukurtą metodinę medžiagą, dirbo su pirminiais šaltiniais. Taip pat vyko pažintinės ekskursijos aplankant Holokausto centrą – muziejų Budapešte, Budapešto žydų kvartalą bei paminklus bei istorinius ženklus, susijusius su seminaro tema.
Lietuvos mokytojus dalyvauti tarptautiniame seminare pakvietė Tarptautinės komisijos sekretoriatas, daugiau nei dvidešimt metų bendradarbiaujantis su Yad Vashem – tarptautine studijų apie Holokaustą mokykla Izraelyje.

Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos bendruomenė, atliepdama Etninės kultūros globos tarybos rekomendaciją – spalio pabaigoje ir lapkričio pradžioje organizuoti veiklas, skatinančias puoselėti lietuviškas tradicijas, gerumą ir atjautą, organizuoti bendruomenines pagalbos ir paramos iniciatyvas, padėti tiems, kuriems reikia dėmesio ir pagalbos, – surengė tradicinę gerumo akciją „Pyragų diena“. Gerumo ir bendrystės vedama gimnazijos bendruomenė kepė pyragus, vaišinosi ir rinko lėšas labdarai. Iš viso paaukota 267,78 eurai, jie bus skirti Mažeikių autizmo asociacijai „Lietaus vaikai“ – organizacijai, kuriančiai saugesnį ir šviesesnį pasaulį ypatingiems vaikams. Nuoširdžiai dėkojame kiekvienam kepusiam, aukojusiam ir palaikiusiam šią iniciatyvą.

Spalio 28 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko respublikinė konferencija „Švietimo architektai“, skirta Lietuvos švietimo sistemai auginti. Džiaugiamės ir didžiuojamės, jog organizatoriai „Verslo žinios“ į konferenciją pakvietė Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos direktorę Astą Žukauskienę dalyvauti pranešėjų diskusijoje (panel discussion) tema „Mokyklos partnerystės su verslu: kas veikia, o kas lieka tik gražia iniciatyva?“. Vadovė pokalbyje dalijosi vertingomis įžvalgomis ir sukaupta patirtimi, kaip kurti abiem pusėms vertingą bendrystę su verslo organizacijomis. Konferencijoje diskutuota įvairiais pamatiniais klausimais: Kaip sukurti švietimo ir verslo sinergiją bei paversti ją Lietuvos konkurencingumo pagrindu? Dalintasi patirtimi apie inovacijas ir pokyčius ugdymo įstaigose, sprendimais, darančiais poveikį pažangai, lokalia bei tarptautine patirtimi.

Ar užrašai „draugiškas aplinkai“, „natūralus“, „neutralus klimatui“ visada reiškia, kad produktas iš tiesų yra tvarus? Į šį klausimą atsakymo ieškojo gimnazistai, dalyvavę MEPA jaunųjų ambasadorių vestose pamokose „Etikečių detektyvai“.
Spalio mėnesio MEPA veiklų tema – „Eko“ be įrodymų? Nuo šiol ES sako „ne“ – paskatino atidžiau pažvelgti į kasdien matomus reklaminius užrašus ir išsiaiškinti, kaip atskirti tikrus aplinkosauginius įsipareigojimus nuo klaidinančių teiginių, dar vadinamų žaliuoju smegenų plovimu (greenwashing).
Europos Komisijos tyrimai atskleidė, kad daugiau nei pusė patikrintų aplinkosauginių teiginių ES rinkoje buvo neaiškūs arba klaidinantys, o 4 iš 10 neturėjo pakankamo pagrindimo. Todėl vartotojams svarbu ne tik tikėti gražiais žodžiais, bet ir mokėti ieškoti įrodymų.
Pamokose mokiniai tapo tikrais detektyvais. Analizuodami produktų pakuotes ir etiketes, jie aiškinosi, ar aplinkosauginiai teiginiai yra konkretūs, kuo jie pagrįsti ir kas juos patvirtina.
Gimnazistai sužinojo, kad nuo rugsėjo mėnesio įsigaliojo naujos Europos Sąjungos taisyklės, skirtos stiprinti vartotojų apsaugą nuo klaidinančių aplinkosauginių teiginių. Jų tikslas – užtikrinti, kad informacija apie produktų poveikį aplinkai būtų patikimesnė, o įmonės negalėtų vien gražiais žodžiais ar pačių susikurtais ženklais sudaryti klaidingo tvarumo įspūdžio.
MEPA pamokos Id, If, IIb, IId klasėse, ne tik praplėtė mokinių žinias apie Europos Sąjungos sprendimus, bet ir ugdė kritinį mąstymą, medijų raštingumą bei atsakingo vartojimo įpročius. Jaunosios ambasadorės – Auksė Gaubytė, Rūta Janušaitė, Amelija Vainutytė, Aistė Jarutytė, Anna Laura Ševeliovaitė ir Anna Suzdaleva, dar kartą įrodė, kad apie svarbius Europos klausimus galima kalbėti įdomiai, įtraukiai ir susiejant juos su kasdieniu gyvenimu.

Spalio 28 d. gimnazijos vaikinų ansamblis „Bros“ turėjo neeilinę progą patirti gyvąją istoriją ir kultūrą šalies sostinėje. Gimnazistai ne tik muzikavo, bet ir sėmėsi tarpdisciplininių žinių.
Kultūrinė stotelė: Litvakų kultūros festivalis
Vaikinai dalyvavo VII Respublikiniame edukaciniame litvakų kultūros festivalyje „Diena Vilniuje“, kuris vyko Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejuje (organizatorius – VšĮ Menopolis). Renginio erdvėse skambėjo moksleivių ir profesionalių muzikantų atliekama Lietuvos žydų tautybės kompozitorių muzika, o fone akis džiugino moksleivių piešiniai, jautriai atliepiantys Lietuvos žydų istoriją.
Istorinė stotelė: „Lietuva pro automobilio langą“
Taip pat aplankytas Vilniaus Automuziejus, kuriame gimnazistai dalyvavo netradicinėje ir interaktyvioje istorijos pamokoje – „Lietuva pro automobilio langą“. Stebėjo įvairių laikotarpių istorines transporto priemones. Kiekvienas eksponatas leido mokiniams tiesiogiai patirti ir pajusti istoriją, geriau suprasti istorinius ir kultūrinius įvykius, įsiminti faktus, stiprinti suvokimą apie šalies paveldą ir kultūrinę tapatybę. Edukacija praturtino ne tik istorinėmis žiniomis, kurių nėra vadovėliuose, bet ir suteikė bendrų žinių iš geografijos, pilietiškumo, etikos, dailės ir ekonomikos sričių.
Grįžome pilni įspūdžių, naujų žinių ir, žinoma, įkvėpimo.

IIa ir IIe klasių mokiniai dalyvavo nuotoliniame karjeros įkvėpimo renginyje „Užsikrauk karjerai!“.
Kaip pasirinkti savo karjeros kryptį pasaulyje, kurį sparčiai keičia dirbtinis intelektas?
Atsakymų mokiniai ieškojo klausydamiesi įvairių sričių profesionalų – žurnalistikos, verslo, investavimo, rinkodaros ir technologijų atstovų – patirčių bei įžvalgų.
Renginyje akcentuota savęs pažinimo, drąsos bandyti ir klysti, gebėjimo prisitaikyti prie pokyčių bei pastebėti naujas galimybes svarba.
Karjera – ne vienkartinis pasirinkimas, o nuolatinė savęs ir galimybių pažinimo kelionė!

Spalio 28 d. 45 Mažeikių rajono 8–12 klasių mokiniai dalyvavo pažintinėje edukacinėje išvykoje į Šeduvą ir Panevėžį, kur tradicines pamokas pakeitė istorijos, kultūros, verslumo ir karjeros pažinimo veiklos kitose mokymosi aplinkose.
Išvykoje dalyvavo keturių rajono ugdymo įstaigų mokiniai: Mažeikių rajono Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos (mokytoja Inga Šilinskaitė), Mažeikių rajono Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos (mokytoja Laima Steponkevičienė), Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos (mokytoja Rima Meldaikienė) ir Mažeikių Gabijos gimnazijos (mokytoja Rasa Čejauskienė).
Ši išvyka – tai paskatinimas spalio 13 d. vykusios Mokinių verslumo idėjų mugės dalyviams, laimėjusiems kelialapį į pažintinę kelionę, bei aktyviam rajono jaunimui.
Pirmoji išvykos stotelė – Šeduvoje įsikūręs muziejus „Dingęs štetlas“, pasakojantis apie Lietuvos žydų miestelių gyvenimą, kultūrą, tradicijas ir tragišką jų likimą. Mokiniai aplankė šalia muziejaus esančias žydų kapines, susipažino su ekspozicija ir žiūrėjo istorinius pasakojimus perteikiančius filmus. Ši patirtis tapo prasminga istorijos ir literatūros integracija, skatinančia pažinti Lietuvos daugiakultūrį paveldą, ugdyti istorinę atmintį ir empatiją. „Buvo labai įdomu ir įspūdinga aplankyti „Dingusį štetlą“, – įspūdžiais dalijosi mokinė Deivilė.
Antroji išvykos dalis buvo skirta pažinčiai su Panevėžyje veikiančia UAB „Harju Elekter“, kurios veikla susijusi su elektrotechnikos įrangos gamyba ir inžineriniais sprendimais. Įmonės personalo vadovė Sonatina Butenienė pristatė įmonės veiklą, karjeros galimybes, atsakė į mokinių klausimus ir pakvietė įgytas žinias pasitikrinti interaktyvioje „Kahoot!“ viktorinoje. Gamybos vadovas Rolandas Dundulis ekskursijos po gamybines patalpas metu supažindino su gaminamais produktais, technologiniais procesais ir darbo organizavimo principais. Mokiniai turėjo galimybę iš arti pamatyti, kaip teorinės žinios pritaikomos šiuolaikinėje pramonėje, kokių kompetencijų reikia darbuotojams ir kokias profesinio tobulėjimo galimybes siūlo Lietuvos įmonės.
Prieš kelionę namo mokiniai pasivaikščiojo Panevėžio senamiestyje, apžiūrėjo Juozo Miltinio dramos teatrą, režisieriui skirtą paminklą ir pasigrožėjo miesto Senvage.
„Šiandienos išvyka buvo labai įdomi, sužinojome daug naujo, patyrėme gerų emocijų ir parsivežėme gražių prisiminimų!“ – tokiais žodžiais savo patirtį apibendrino vienas iš išvykos dalyvių. Mokinių atsiliepimai patvirtina, kad pamokos kitose aplinkose ne tik praplečia akiratį, bet ir skatina smalsumą, bendravimą, domėjimąsi verslumu bei ateities profesijomis.
Nuoširdžiai dėkojame Mažeikių rajono savivaldybei ir verslo atstovams, kurių finansinė parama suteikė galimybę įgyvendinti šią prasmingą edukacinę išvyką. Ypatingą padėką skiriame UAB „Harju Elekter“ personalo vadovei Sonatinai Butenienei už šiltą priėmimą, informatyvų pristatymą, įtraukiančią viktoriną, vaišes ir dovanas, o gamybos vadovui Rolandui Dunduliui – už galimybę iš arti pažinti įmonės gamybos procesus ir pasidalijimą profesine patirtimi. Taip pat dėkojame Panevėžio regiono karjeros planavimo skyriaus veiklinimo koordinatorei Taniai Paškevičienei už tarpininkavimą ir pagalbą organizuojant pažintį su įmone.
Ši išvyka dar kartą parodė, kad mokymasis tampa prasmingesnis, kai žinios įgyjamos per tiesioginę patirtį, o mokinių iniciatyvumas, kūrybiškumas ir smalsumas atveria duris naujoms galimybėms.

Spalio 21 d. IIa, IIIc, IIIf klasių gimnazistai leidosi į pažinimo ir įspūdžių kupiną kelionę!
Kauno senamiestyje susipažinome su kultūriniu paveldu.
Mokslo saloje apsilankėme planetariume, kur mokslas atvėrė duris į paslaptingą visatos pasaulį.
O Siaubo fabrike, Helovino parke, netrūko adrenalino, šiurpuliukų ir smagių emocijų!
Naujos žinios, bendros patirtys ir nepamirštami įspūdžiai – visa tai, kas mokymąsi paverčia nuotykiu.

Spalio 17-19 dienomis IIb, IIc ir IIIc klasių gimnazistai vyko į Taliną, Stokholmą, Tartu. Kelionėse susirandame draugų, pamatome kitus ir parodome, kokie esame patys, plečiame akiratį, stiprėjame kaip bendruomenė.
Dėkojame už galimybę tai patirti.

Spalio 19–23 dienomis lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Laura Arnotaitė ir etikos mokytoja Kornelija Jurienė dalyvavome Erasmus+ darbo stebėsenos vizite Turkijoje, Aydin provincijoje įsikūrusioje privačioje TED Ege College mokykloje. Vizitas suteikė galimybę susipažinti su kitos šalies švietimo sistema, stebėti ugdymo procesą, dalytis profesine patirtimi ir atrasti naujų idėjų.
Mokykla, kurioje pirmiausia žavi žmonės
Jau pirmosiomis vizito akimirkomis dėmesį patraukė ne tik moderni mokyklos aplinka, bet ir ypatinga jos atmosfera. Labiausiai žavėjo mokytojų ir mokinių draugiškumas, nuoširdus bendravimas, rūpestingumas ir pagarba vienas kitam. Stebino itin jaunas pedagogų kolektyvas, kurio energija, entuziazmas ir atvirumas kūrė šiltą, bendradarbiavimu grįstą mokyklos mikroklimatą.
Susipažinome su mokyklos erdvėmis, ugdymo organizavimu, bendravome su administracija ir pedagogais. Jauki aplinka, gamtos mokslų laboratorijos, biblioteka, sporto ir meninio ugdymo erdvės, baseinas liudijo didelį dėmesį visapusiškam mokinių ugdymui. Vis dėlto ryškiausią įspūdį paliko ne materialinė bazė, o žmonių tarpusavio santykiai.
Stebėti, lyginti, atrasti
Darbo stebėsenos metu lankėmės filosofijos, chemijos, anglų kalbos, turkų kalbos ir literatūros, dailės, keramikos, fizinio ugdymo ir religijos pamokose. Skirtingų dalykų ir amžiaus grupių pamokų stebėjimas leido plačiau pažvelgti į ugdymo procesą, palyginti mokymo metodus, mokinių įtraukimo būdus ir mokytojo vaidmenį pamokoje.
Ne mažiau vertingi buvo pokalbiai su kolegomis, dalijimasis patirtimi ir kasdienės refleksijos. Tokios patirtys skatina ne tik domėtis kitų šalių ugdymo praktikomis, bet ir kritiškai pažvelgti į savo darbą, permąstyti įprastus metodus, ieškoti naujų sprendimų. Dar kartą įsitikinome, kad sėkmingo ugdymo pagrindas – ne vien žinios ar technologijos, bet ir pasitikėjimu, pagarba bei rūpesčiu grįstas mokytojo ir mokinio ryšys.
Prasmingi susitikimai ir tarptautinio bendradarbiavimo galimybės
Svarbi vizito dalis buvo oficialūs susitikimai su Turkijos valdžios ir švietimo institucijų atstovais. Turėjome galimybę susitikti su Aydın provincijos gubernatoriaus pavaduotoja Meral Ucar, Incirliovos rajono gubernatoriumi Ilhan Abay ir Incirliovos rajono nacionalinio švietimo direktoriumi Sadik Yavuzkan.
Taip pat lankėmės Aydın provincijos gubernatūros Europos Sąjungos ir užsienio ryšių skyriuje, kur kalbėjomės apie tarptautinio bendradarbiavimo, Erasmus+ projektų ir mokyklų partnerysčių svarbą. Šie susitikimai leido pažvelgti į švietimą platesniame kontekste ir suprasti, kokią reikšmę ugdymo kokybei turi skirtingų institucijų bendradarbiavimas.
Nuo šiuolaikinės mokyklos iki šimtmečių istorijos
Profesinę patirtį praturtino ir pažintis su Turkijos kultūra bei istorija. Aplankėme įspūdingą senovinį Efeso miestą, Švč. Mergelės Marijos namus (tikima, kad čia paskutinius gyvenimo metus praleido Švč. Marija) ir jaukų istorinį Sirince kaimelį. Šeštadienį kelionę pratęsėme Stambule – milžiniškame, kontrastų kupiname mieste, kuriame susitinka Europa ir Azija, o šiuolaikinis gyvenimas persipina su šimtmečių istorija. Grožėjomės žymiausiais miesto istoriniais paminklais, didingomis mečetėmis, pajutome savitą šio miesto dvasią. Šios kultūrinės patirtys tapo prasmingu profesinės kelionės papildymu, leidusiu geriau pažinti šalį, jos tradicijas ir žmones.
Ką parsivežėme?
Iš Turkijos grįžome ne tik su naujomis pedagoginėmis idėjomis, bet ir su įkvėpimu, kurį suteikė sutikti žmonės, jų nuoširdumas, svetingumas ir atvirumas. Ši patirtis dar kartą priminė, kad mokyklos stiprybė slypi jos bendruomenėje, o palankus emocinis klimatas ir žmogiškasis ryšys yra ne mažiau svarbūs už modernias ugdymo priemones ar inovatyvius metodus.
Už galimybę pažinti, mokytis ir augti.
Erasmus+ darbo stebėsena – tai galimybė ne tik pamatyti, kaip dirba kiti, bet ir naujai pažvelgti į savo kasdienybę. Kartais vertingiausia iš kelionės parsivežta patirtis yra ne naujas mokymo metodas, o įkvėpimas dar labiau puoselėti tai, kas mokykloje svarbiausia, – nuoširdų santykį su žmogumi.
Nuoširdžiai dėkojame Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos administracijai, direktorei Astai Žukauskienei, Erasmus+ komandai – Irenai Urbonienei, Aistei Daubarienei, Sandrai Vaišvilienei ir Silvai Paulauskienei – už galimybę pažinti, mokytis ir augti. Jūsų iniciatyvos atveria duris prasmingoms patirtims, naujoms pažintims ir atradimams, kurie įkvepia į kasdienį darbą pažvelgti naujomis akimis.