M. Račkausko gimnazija

Sausio 23 dieną aštuonioms gimnazijos MEPA komandos narėms – Tomai Čekytei, Guodai Straupaitei, Otilijai Alseikaitei, Rugilei Stonytei, Akvilei Stankevičiūtei, Akvilei Šutinytei, Elijai Nakaitei ir Justei Balsytei, teko garbė ir atsakomybė, kartu su Vilniaus Abraomo Kulviečio klasikinės gimnazijos ir Vilniaus rajono Rukainių gimnazijos gimnazistais, atstovauti Lietuvai Euroscola renginyje EP Strasbūre.
Moksleiviai iš visų ES šalių ir Didžiosios Britanijos diskutavo apie tai, kas šiandien ypač svarbu Europai: dezinformacija, lyčių lygybė, pilietinis aktyvumas.
Didžiuojamės MEPA komandos narėmis: drąsiai jungėsi į diskusijas, kėlė klausimus ir gynė savo pozicijas.
Euroscola – tai vieta, kur jaunų žmonių balsai tampa Europos ateities dalimi.

Sausio 19-23 d. vyksta darbo stebėsenos vizitas EEEEK mokykloje Kalamatoje, Graikijoje. Turime galimybę iš arčiau susipažinti su šios šalies švietimo sistema, ugdymo metodais ir įtraukiojo ugdymo praktika.
Vizito metu mokyklos direktorius ir pavaduotoja pristatė Graikijos švietimo sistemą. Vėliau diskutavome apie įtraukiojo ugdymo ypatumus, aptarėme jo keliamus iššūkius ir naudą tiek mokiniams, tiek visuomenei.
EEEEK mokykloje ypatingas dėmesys skiriamas gyvenimo įgūdžių ugdymui. Mokiniai mokosi maisto gamybos, namų ruošos, higienos, meno, žemdirbystės. Turėjome progą kartu su mokiniais kepti pyragą ir praktiškai patirti jų ugdymo kasdienybę.
Stebėjome integruotą dailės ir matematikos pamoką, skirta Fibonačio skaičių sekai. Mokiniai praktiškai kūrė Fibonačio spiralę, kuri vėliau tapo jų pačių meninių kompozicijų pagrindu.
Stebėtoje graikų kalbos pamokoje, naudojamos interaktyvias platformos, kurios padėjo lengviau sieti raides su garsais, lavinti skaitymo gebėjimus ir stiprino motyvaciją mokytis. Dar vienoje matematikos pamokoje mokiniai mokėsi atpažinti pinigų vertes ir spręsti praktines situacijas, susijusias su pinigais.
Dvi vizito dienos suteikė vertingų įžvalgų, ir praturtino profesinę patirtį naujais pavyzdžiais bei idėjomis.

Tarptautinės žmogaus teisių dienos proga Id klasės gimnazistai dalyvavo kūrybingoje ir prasmingoje pilietiškumo pamokoje, kurią vedė MEPA jaunosios ambasadorės Agota ir Beata. Pamokos pradžioje mokiniams buvo priminta Žmogaus teisių dienos atsiradimo istorija, aptarta, kodėl ši diena minima visame pasaulyje ir kokią reikšmę ji turi šiandien. Gimnazistai buvo supažindinti su Europos Parlamento indėliu ginant, stiprinant ir puoselėjant žmogaus teises tiek Europoje, tiek už jos ribų.
Antroji pamokos dalis skirta kūrybai – dirbdami grupėse mokiniai kūrė ir piešė savo svajonių miestą, kuriame galioja visos žmogaus teisės. Kūrybinė užduotis leido ne tik įsivaizduoti teisingesnį ir įtraukesnį pasaulį, bet ir išreikšti jį vaizdais bei simboliais.
Gimnazistų darbuose atsispindėjo įspūdingas kūrybiškumas ir puikus žmogaus teisių supratimas: jų svajonių miestuose atsirado Žodžio laisvės kalnai, Lygybės senamiestis, Tolerancijos įlanka, Meilės pusiasalis, Kelionių tiltas ir daugybė kitų vietų, simbolizuojančių laisvę, pagarbą, saugumą ir vienodas galimybes visiems.
Ši pamoka tapo gražia proga ne tik paminėti Tarptautinę žmogaus teisių dieną, bet ir suprasti, kaip kiekvienas iš mūsų gali kurti pasaulį, kuriame gera gyventi visiems.

Šiemet sukanka lygiai 100 metų, kai literatūros tyrinėtojas, vertėjas, pedagogas, klasikinės filologijos profesorius Merkelis Račkauskas vienas pirmųjų į lietuvių kalbą išvertė graikų filosofo Platono dialogus. Šia proga Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos Humanitarų akademija lapkričio 13 dieną surengė regioninę konferenciją „Dialogai amžiams: Platono filosofija ir Račkausko vertimo menas“.
Konferencijoje pranešimus skaitė svečiai, kurių akademinė veikla susijusi su graikų kultūra bei literatūra. Lietuvos kultūros tyrimų instituto ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Tatjana Aleknienė pranešime „Kokią sukaktį minime“ klausytojus išsamiai supažindino su M. Račkausku ir jo išverstais tekstais. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto profesorė Aušra Martišiūtė-Linartienė skaitė pranešimą „Merkelio Račkausko asmenybės slėpiniai“. Vilniaus universiteto ir Lietuvos kultūros tyrimų instituto profesorius Naglis Kardelis aptarė filosofinio mąstymo ir graikiškosios laisvės idealo aktualumą mūsų laikais. To paties instituto doktorantas Augminas Petronis parengė ir pristatė pranešimą apie tai, ar Sokratas kalbėtųsi su dirbtiniu intelektu. Pranešimų klausėsi mokiniai, mokytojai iš Mažeikių, Sedos, Panevėžio, Šiaulių, Akmenės gimnazijų, Mažeikių H. Nagio viešosios bibliotekos, Mažeikių muziejaus darbuotojai, miesto gyventojai. Internete vyko tiesioginė konferencijos transliacija, todėl joje dalyvauti galėjo kiekvienas besidomintis.
Renginyje apdovanoti mokinių filosofinės esė konkurso „Filosofinis mąstymas ir graikiškasis laisvės idealas: kiek jie aktualūs mūsų laikais“ nugalėtojai. Konkurso organizatorių tikslas – įprasminti ir skleisti vieno pirmųjų Platono dialogų vertėjų į lietuvių kalbą – M. Račkausko vertimo svarbą, reikšmę ir aktualumą bei skatinti mokinių domėjimąsi žmonijos klasikiniais tekstais ir šių tekstų aktualizavimu. Iššūkį dalyvauti konkurse priėmė 13 mokinių iš įvairių šalies mokyklų. Nugalėtoja tapo Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos mokinė Rugilė Petrauskaitė (mokytoja Beata Viederienė), antroji vieta atiteko Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos mokinei Faustai Skabeikytei (mokytoja Virginija Aurylaitė), trečioji – Mažeikių Gabijos gimnazijos mokiniui Nojui Vaišvilui (mokytoja Regina Dirginčienė), Emilija Tarvidaitė, Panevėžio J. Balčikonio gimnazijos mokinė (mokytoja B. Viederienė), nominuota „Už filosofinio mąstymo eksperimentą ir drąsią raišką“. Visiems konkurso laureatams, nominantams, dalyviams ir jų mokytojams įteiktos rėmėjų dovanos.
Šio projekto idėją intelektualiai ir materialiai rėmė būrys bendraminčių. Esame dėkingi idėjiniams partneriams – Lietuvos kultūros tyrimų institutui, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui – prisidėjusiems akademiniais pranešimais bei knygomis konkurso laureatams. Projektą iš dalies finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, rėmė Mažeikių rajono savivaldybė, Mažeikių rajono laikraštis „Santarvė“, AB „ORLEN Lietuva“. Ypatingą dėmesį konkurso laureatams parodė Lietuvos Respublikos Seimo nariai Ingrida Braziulienė ir Tomas Martinaitis, Mažeikių rajono verslininkas Vitalijus Plastininas, skirdami gausias dovanas. Džiaugiamės užsimezgusia bendryste su Bronislovo Burgio labdaros ir paramos fondu, kuris konkurso laureatams įsteigė piniginius prizus, pažadėjo ir toliau palaikyti konkurso idėją – skatinti moksleivių domėjimąsi klasikiniais žmonijos tekstais bei jų pastangas šiuos tekstus permąstyti. Vertiname prasidėjusią bendrystę su interneto dienraščio „Bernardinai.lt“ žurnalistu Gediminu Zelvaru.
Filosofinis mąstymas atskleidžia, kas mūsų gyvenime vertingiausia. Svarbiausia mums patiems suprasti, kas mes esame.

Lapkričio 17–22 dienomis gimnazija gyveno ypatinga Erasmus+ projekto savaitės nuotaika. Pas mus viešėjo moksleiviai ir mokytojai iš Instituto de Educación Secundaria Rio Cuerpo de Hombre (Béjar, Salamanca, Ispanija). Vizito metu svečiai dalyvavo įvairiose veiklose, kurių pagrindine tema tapo M. K. Čiurlionio kūrybos dvasia, tvarumas, kultūrų pažinimas ir tarpusavio endradarbiavimas.
Pamokinė veikla: nuo Čiurlionio vizijų iki Europos Parlamento žinių
Visa savaitė buvo kupina mokymosi patirčių – svečiams pravesta keturiolika pamokų. Gimnazijos veiklos ir darbo organizavimo patirtimi pasidalijo direktorė A. Žukauskienė. Integruotoje istorijos ir geografijos pamokoje gimnazistai pristatė svarbiausius Lietuvos istorijos įvykius, Lietuvos geografinius ypatumus, o svečiai žinias pasitikrino Kahoot viktorinoje. Ekonomikos pamokoje mokėsi apie žiedinę ekonomiką, kuri skatina tvarų požiūrį į išteklius. Lietuvių kalbos, geografijos, matematikos ir etikos pamokose mokėsi lietuviškų žodžių, diskutavo apie stereotipus, jų įtaką elgesiui, nagrinėjo ekologijos iššūkius ir jų sprendimo būdus. Integruotoje anglų kalbos ir dailės pamokoje mokiniai interpretavo Čiurlionio kūrybą, o chemijos ir informatikos pamokose pažvelgė į M.K. Čiurlionio spalvų pasaulį iš mokslo perspektyvos. Didžiojo lietuvių menininko kūryba atsispindėjo gyvenimo įgūdžių pamokoje, o jo muzika ir kūryba susijungė integruotoje anglų kalbos ir muzikos pamokoje. Su Lietuvos kryždirbystės tradicija susipažino per technologijų pamoką. MEPA užsiėmimų metu komandinis darbas, žaidimai, interaktyvios užduotys ir diskusijos padėjo gilinti žinias apie Europos Parlamentą, Europos Sąjungą ir jaunimo galimybes joje.
Erasmus komanda už organizuotas veiklas nuoširdžiai dėkoja direktorei A.Žukauskienei, mokytojams D. Stasiui, R. Meldaikienei, J. Turčinskienei, S. Mackevičienei, K. Jurienei, L. Perminei, S. Vaišvilienei, S. Paulauskienei, L. Arnotaitei, I. Urbonienei, N. Dapšienei, R. Meškienei, A. Milieškienei, D. Goštautienei, A. Daubarienei, R. Milieškai ir jose dalyvavusiems gimnazistams.
Kultūrinė veikla: šokoladas, žemaitiški skoniai ir kelionės
Po pamokų, svečių laukė turtinga kultūrinė programa. Jie susipažino su Mažeikių senamiesčiu, parku ir miesto istorija, dalyvavo lietuviškos virtuvės dirbtuvėse, kur gamino tradicinius lietuviškus patiekalus – šaltibarščius, obuolių pyragą, paragavo cepelinų, kugelio. Aplankė vieną žymiausių Lietuvos kultūros simbolių – Kryžių kalną. „Rūtos“ šokolado muziejuje susipažino su šokolado istorija, ragavo įvairių skonių ir patys gamino šokoladą. Mažeikių muziejuje pasigamino odines apyrankes, gimnazijoje stebėjo Debatų čempionatą. Kultūrinę programą papildė ir linksmas protų mūšis, sukūręs daug gerų emocijų ir azarto. Urvikių kultūros centro edukacijoje „Duonelės kelias“ patyrė žemaitiškas tradicijas: kepė duoną, ragavo krašto patiekalų, žaidė žaidimus ir mėgavosi šilta bendryste. Viešnagės savaitę užbaigė pažintinė kelionė – aplankė Šaltojo karo muziejų, grožėjosi žiemiškais Platelių takais, Palangoje išvydo Baltijos jūrą, pasivaikščiojo po Klaipėdos senamiestį.
Erasmus savaitė gimnazijoje tapo prasmingu kultūrų dialogu, kupinu kūrybos, žinių, bendrų patirčių ir naujų draugysčių. Ši patirtis dar kartą parodė, kad mokymasis įgauna gilią vertę tada, kai tam atsiveria skirtingos kultūros ir žmonės.

Spalio 13–17 dienomis Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos istorijos mokytoja S. Paulauskienė ir chemijos mokytojos A. Daubarienė dalyvavo Erasmus+ darbo stebėsenos vizite Sicilijos Comiso I.I.S.S. „Carducci“ mokykloje.
Nuo pirmos dienos mus pasitiko šiltas ir svetingas kolektyvas. Stebėdamos keramikos, juvelyrikos, matematikos bei geografijos pamokas, susipažinome su italų kūrybiškumu ir mokymosi metodų įvairove.
Vizito metu stebėjome užsienio kalbų, istorijos, biologijos, informacinių technologijų, chemijos, menų pamokos, kuriose ypač išryškėjo mokinių aktyvumas ir mokytojų profesionalumas. Įspūdį paliko ir Comiso gamtos muziejuje vykusi biologijos pamoka, bei mokinių vesta istorijos pamoka–ekskursija po senamiestį.
Ne mažiau reikšminga buvo refleksijos dalis – kartu su kolegėmis iš Italijos ir Slovakijos aptarėme įgytas patirtis, pasidalijome idėjomis apie mokymo metodus. Įspūdį paliko Comiso mokyklos įtraukusis ugdymas – mokykloje mokosi 43 specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai, beveik visi turi mokytojus padėjėjus.
Po pamokų laukė kultūriniai atradimai – Ragusa Ibla senamiestis, Donnafugata pilis, Marina di Ragusa pajūris, o G. Bufalino bibliotekoje laikytas D. Didro enciklopedijos egzempliorius tapo tikru kultūros atradimu.
Nuoširdi padėka Sicilijos kolegėms už šiltą priėmimą, rūpestį ir įkvepiančią patirtį. Šis vizitas tapo ne tik profesinio tobulėjimo galimybe, bet ir kultūrų dialogo švente.

Balandžio 2–9 dienomis mūsų gimnazijos „Nordplus Junior“ projekto „Meno švyturys“ mokinių komanda, lydima mokytojų Daivos Goštautienės ir Astos Milėškienės, svečiavosi Islandijoje. Ši šalis kiekvieną apsilankiusį sužavi turtinga kultūra ir kvapą gniaužiančia gamta.

Savaitė Islandijoje prabėgo akimirksniu – pažinome šio unikalaus krašto istoriją, kultūrą, išskirtinį kraštovaizdį, vietos gyventojų kasdienybę bei jų tvarų ir atsakingą požiūrį į gamtą.

Didžiąją laiko dalį praleidome Akranese – vakarų Islandijos uostamiestyje, garsėjančiame žvejybos pramone, vaizdingais paplūdimiais ir švyturiais. Miestas įsikūręs maždaug 50 km į šiaurę nuo sostinės Reikjaviko. Kartu su projekto partneriais iš Islandijos ir Suomijos dalyvavome įvairiose projektinėse veiklose, kurios vyko tiek Akranese, tiek Reikjavike. Lankėme parodas, galerijas, muziejus, skulptūrų parkus, taip pat teatro ir koncertų salių pastatus.

Visus – ir mokinius, ir mokytojus – sužavėjo dailės pamokos po atviru dangumi: vaikščiodami po miestą ir grožėdamiesi vaizdais, piešėme tai, ką matėme, nežiūrėdami į popieriaus lapą. Nuo vieno Reikjaviko pastato sienos, bandydami perteikti jos spalvų įvairovę ir formų žaismą, piešėme mozaikos fragmentus.

Nepamirštamas išliko ir apsilankymas išskirtinės architektūros koncertų salėje bei konferencijų centre „Harpa“, jame visi kartu pritarėme islandų liaudies dainos apie varną atlikimui.

Vieną dieną paskyrėme Islandijos gamtai pažinti – leidomės į kelionę Auksiniu ratu, vienu iš populiariausių turistinių maršrutų. Aplankėme Þingvellir nacionalinį parką, kuriame tyvuliuoja didžiausias Islandijos ežeras – Þingvallavatnas. Netoliese plyti Almannagjá tarpeklis, kuriame susikerta Eurazijos ir Šiaurės Amerikos tektoninės plokštės. Stebėjome Strokkuro geizerio išsiveržimą – vandens srovė kildavo į 15–20 metrų aukštį kas 4–8 minutes, o tai – išties įspūdingas reginys. Mus sužavėjo vienas garsiausių Islandijos krioklių – Gulfosas, kurio šniokštimas toks garsus, kad girdimas net ir toliau nuo jo esančiose vietose.

Daug bendravimo, pažinimo džiaugsmo, naujų žmonių, skonių bei maudynių karštosiose versmėse po atviru dangumi – visa tai paliko neišdildomus įspūdžius „Nordplus Junior“ projekto „Meno švyturys“ dalyviams. Grįžę iš kelionės į Islandiją, MMRG komandos nariai – Mėta, Rusnė, Aismė, Viltė, Saulė, Salomėja, Domantas ir Kipras – dalijosi savo įžvalgomis, jausmais ir atradimais.

Kultūra ir žmonės – kitokie, bet įkvepiantys

Mokiniai pastebėjo, kad islandai kūrybingi, draugiški ir labai atsipalaidavę žmonės. Jie lėtai mėgaujasi gyvenimu, nesijaudina dėl smulkmenų, o jų kasdienybėje daug artumo ir bendravimo. Daugelis islandų domisi menu, kūryba ir sportu. Įdomu buvo sužinoti, kad jie itin gerai pažįsta savo giminės istorijas ir didžiuojasi savo protėviais ir kilme.

„Islandija – menininkų šalis. Daug žmonių čia natūraliai kūrybingi arba bent jau smalsūs menui,“ – pastebėjo Aismė.

Daugeliui didelį įspūdį paliko Akranese gyvenantis garsus tapytojas, kurio darbai puošia miestelio gyventojų namus. Be to, keliautojai žavėjosi islandų pagarba gamtai ir iš jos semiamu įkvėpimu menui – dailininkų kūriniuose dominuoja kalnai, ugnikalniai, jūra, šiaurės pašvaistės ar folkloro motyvai.

Dalyvavimas projekte pakeitė ne vieno požiūrį į meną ir kūrybinę veiklą. Mokiniai išbandė naujas technikas, o viena įsimintiniausių – „Piešimas akimis“ nežiūrint į popierių. Mokinių žodžiais tariant, tai paskatino atsipalaiduoti, labiau pasikliauti savo vidumi, nebijoti klaidų. Piešiant po atviru dangumi buvo svarbus ne tik rezultatas, bet ir pats kūrybos procesas, buvimas akimirkoje.

„Iš projekto parsivežiau įkvėpimą kurti drąsiau ir laisviau. Supratau, kad kūryba neturi ribų ir kad verta ieškoti savo stiliaus,“ – sakė Domantas.

Kipras pasidalijo, kad atrado akvarelę – dažus, kurių ilgai vengė. Anot jo, po sėkmingo kūrinio, sukurto naudojant akvarelinius pieštukus, atsivėrė naujos galimybės ir pasitikėjimas savo gebėjimais.

Kitokia kasdienybė – lėtesnė, šiltesnė

Patirtis Islandijoje smarkiai skyrėsi nuo kasdienybės Lietuvoje. Pirmiausia akį traukė gamta – kalnai, geizeriai, kriokliai ir jūra paliko neišdildomą įspūdį. Be to, mokiniai pastebėjo, kad islandų gyvenimo ritmas kur kas lėtesnis, o žmonės – labiau atsipalaidavę, atviresni ir artimesni vieni kitiems.

„Dienos čia tekėjo ramiau. Lyg ir mažiau suspėdavome, bet kartu – patirdavome daugiau,“ – pastebėjo Kipras.

Mokyklų aplinka taip pat pasirodė kitokia – daugiau kūrybos, laisvės, paprastesnio bendravimo su mokytojais. Įsimintinos liko ir naujos patirtys – nuo kūrybinių dirbtuvių iki kulinarinių iššūkių, pavyzdžiui, paragauti pūdyto ryklio ar net galvijo galvos.

Įkvėpimas, kuris lieka

Grįžę iš projekto, mokiniai parsivežė ne daiktus, o patirtis, įkvėpimą ir naujus požiūrius. Daug kas pradėjo kitaip žiūrėti į meną, gamtą ir patį gyvenimo tempą.

„Norėčiau dažniau sustoti, atsikvėpti, pastebėti grožį aplink ir džiaugtis akimirka,“ – sakė Viltė.

Projekte įgyta patirtis – tai paskata ir toliau kurti, domėtis menu, bendrauti su įvairių kultūrų žmonėmis ir būti atviresniems pasauliui.

Daiva Goštautienė, anglų k. mokytoja

Erasmus+ projekto „Tegul kiekvienas pažįsta savo gabumus”, veiklų įgyvendinimas gimnazijoje.
Balandžio 7–11 dienomis su darbo stebėsenos vizitu gimnazijoje svečiavosi dvi anglų kalbos mokytojos iš Sicilijos Comiso I.I.S.S. „Carducci“ mokyklos.
Savaitė buvo pilna įvairių veiklų, patirčių, pokalbių, pasidalijimų sukaupta patirtimi ir darbo metodais.
Viena iš veiklų – pamokų stebėsena ir jų aptarimas. Kolegės iš Sicilijos turėjo galimybę stebėti anglų kalbos, vokiečių kalbos, lietuvių kalbos, chemijos, informacinių technologijų, matematikos, istorijos, biologijos pamokas. Įvairių dalykų pamokų stebėjimas sudarė galimybę viešnioms susipažinti su mokytojų pamokose taikomais metodais, darbo specifika, dalykų programomis. Už atvirų pamokų pravedimą nuoširdžiai dėkojame jas vedusiems mokytojams – R. Meškienei, R. Šaltkauskienei, A. Daubarienei, S. Paulauskienei, Ž. Petokaitienei, S. Mackevičienei, R. Vaicekauskienei, L. Arnotaitei, L. Vičiulienei, L. Perminei.
Viešnioms buvo suorganizuotos pasidalijimo darbo patirtimi dirbtuvės. Direktorė A. Žukauskienė, su visa administracijos komanda, pasidalijo gimnazijos valdymo strategijos patirtimi. Psichologė J. Pivariūnienė – įtraukiojo ugdymo praktika gimnazijoje. Darbo metodų patirtimi ir skaitmeninių priemonių naudojimo galimybėmis pamokose – matematikos mokytoja S.Vaišvilienė ir anglų kalbos mokytoja I. Urbonienė. Gimnazijos STEM strategiją pristatė chemijos mokytoja A. Daubarienė. Su gimnazijoje vykdomais istorijos ir pilietiškumo projektais supažindino istorijos mokytoja S. Paulauskienė.
Gimnazijoje vykusio ugdymo karjerai renginio „Karjeros kompasas: nuo studijų iki svajonių darbo“, metu viešnios susipažino ne tik su gimnazijos ugdymo karjerai darbo specifika, bet ir su studijų galimybėmis Lietuvos universitetuose, kolegijose, profesinėse mokyklose, profesinio rengimo centruose. Už veiklos organizavimą dėkojame karjeros ugdymo specialistei B. Gudauskienei.
Debatų metodo taikymo patirtimi dalijosi anglų kalbos mokytoja R.Meškienė.
Darbo stebėsenos veiklos praturtino viešnias iš Italijos ne tik darbo metodais, bet ir mūsų krašto pažinimu. Kolegėms buvo suorganizuotos išvykos į Žemaitijos sostinę Telšius, vieną unikaliausių Lietuvos šventviečių – Kryžių kalną, Šaltojo karo muziejų Plateliuose, Gintaro muziejų Palangoje.
Erasmus+ programos suteiktos galimybės praturtina projekto dalyvių gyvenimą, stiprina tarptautinius mokyklų ryšius ir atveria naujų perspektyvų. Džiaugiamės puikiais viešnių atsiliepimais apie mūsų gimnaziją ir darbo stebėsenos vizito veiklas!
Daugiau informacijos apie Erasmus+ projekto veiklas Instagram paskyroje erasmus_mmrg.

Kovo 10–14 dienomis chemijos mokytoja A. Daubarienė ir istorijos mokytoja S. Paulauskienė, įgyvendinant Erasmus+ akreditacijos „Tegul kiekvienas pažįsta savo gabumus” programą, buvo išvykusios į darbo stebėsenos vizitą Prancūzijoje. Penkios darbo dienos Diunkerko EPID – VAUBAN licėjuje buvo produktyvios ir naudingos.
Diunkerko EPID-VAUBAN licėjų sudaro dvi mokyklos, mokosi apie 1500 mokinių, dirba per 70 mokytojų. Abi mokyklos turi vieną administraciją. Licėjus sudaro galimybę mokiniams rinktis technologinę, inžinerinę arba slaugos mokymo kryptį ir tam turi labai stiprią materialinę bazę. Licėjuje yra suaugusiųjų ir profesinio ugdymo klasės.
Vizito metu stebėtos chemijos, fizikos, istorijos, fizinio ugdymo, techninės anglų kalbos, technologinių inovacijų pamokos. Licėjaus visuomenės sveikatos specialistės vedamą užsiėmimą apie smurtą prieš moteris, audiovizualinės medijos klubo užsiėmimas. Mokinių skaičius klasėse – nuo 4 iki 18. Didžiausias galimas mokinių skaičius pamokose – 20. Laboratorinių darbų pamokose dalyvauja 4–6 mokiniai. Pamokos, išskyrus istoriją, dubliuotos. Daug chemijos ir fizikos pamokų vyksta anglų kalba. Pamokose dominuoja mokinių darbas, mokytojas atlieka konsultanto vaidmenį. Licėjuje istorija integruota su geografija. Kursui skiriamos trys savaitinės pamokos. Pirmą pusmetį mokosi istorijos, antrą – geografijos. Kurso programa – trumpi ir konkreti, kaip ir vadovėlis.
Susipažinome su licėjaus įtraukiojo ugdymo patirtimi. Licėjuje mokosi 20 sunkiai tarp bendraamžių pritampančių mokinių. Jie mokosi ne tik atskirose klasėse, bet ir atskirame pastate su atskiru įėjimu.
Turtinga mokyklos materialinė bazė – fizikos ir chemijos laboratorijos, gausybė įrenginių ir priemonių inžineriniam ugdymui, audiovizualinės medijos klubas. Nustebino slaugos mokymo klasė – didžiulė patalpa su manekenais, specialiomis lovomis ir lovelėmis kūdikiams, bei slaugai reikalingomis priemonėmis. Baigę šį slaugos kursą mokiniai gali dirbti ligoninėse. Tuo ši mokykla yra išskirtinė Prancūzijoje.

Gimnazijoje vyko Erasmus+ filmų “Environmental Sustainability on Screen” peržiūra ir vertinimas. Aštuoni nuostabūs filmai buvo pateikti mokytojų ir mokinių vertinimui. Laimėtojais tapo pirmos, antros ir penktos komandos filmai, surinkę vienodą balų skaičių. Paguodos prizas – dėmesys gimnazijai (mokytojų sprendimu) atiteko 7 komandai. Mokiniai pateikė teigiamus ir neigiamus įspūdžius kuriant filmą, bei įvertino kiekvieno komandos nario indėlį.