M. Račkausko gimnazija

Kovo 2–5 dienomis gimnazijoje viešėjo Erasmus+ mokinių ir mokytojų delegacija iš Sabiñánigo (Ispanija). Ši viešnagė tapo puikia galimybe dalintis patirtimi, pažinti vieniems kitų kultūrą, mokytis kartu ir užmegzti naujas draugystes.
Pirmąją viešnagės dieną svečiai susipažino su gimnazijos erdvėmis ir mokyklos bendruomene. Dalyvavo istorijos, geografijos ir biologijos pamokose. Integruotos istorijos ir geografijos pamokos metu buvo pristatyti svarbiausi Lietuvos istorijos ir geografijos faktai. Biologijos pamoka vyko laboratorijoje – mokiniai atliko praktines užduotis ir gilino žinias apie krakmolo reikšmę žmogaus mityboje. Po pamokų visi kartu gamino ir ragavo tradicinius lietuviškus patiekalus. Pamokos, bendros veiklos ir lietuviškų skonių atradimas tapo prasminga Erasmus+ projekto pradžia.
Antradienį lietuvių kalbos pamokoje svečiai mokėsi ir bandė kalbėti lietuviškai, ekonomikos – gvildeno ekonomikos užduotis, informacinių technologijų pamokoje išbandė DI galimybes. Po pamokų delegacija vyko į Šiaulius: aplankė įspūdingą Kryžių kalną bei „Rūtos“ šokolado muziejų, kur susipažino su šokolado gamybos istorija ir tradicijomis, patys gamino šokoladinius saldainius.
Trečiadienis buvo skirtas pažinti Lietuvos istoriją ir pajūrį. Mokiniai ir mokytojai lankėsi Šaltojo karo muziejuje Plateliuose, susipažino su įtemptu istoriniu laikotarpiu ir jo palikimu. Vėliau kelionė tęsėsi Palangoje, svečiai aplankė Gintaro muziejų, Birutės kalną, pasivaikščiojo Baltijos pajūriu.
Ketvirtadienį europietišką energiją skleidė MEPA jaunieji ambasadoriai, kurie svečiams vedė interaktyvias veiklas: žaidimus apie Europos Sąjungos šalis ir ES kompetencijas. Etikos pamokoje diskutavo apie tvarumą ir atsakingą požiūrį į aplinką. Viešnagės pabaigoje svečiai dalijosi įspūdžiais interviu metu – netrūko šypsenų, juoko ir gražių žodžių apie Lietuvą bei naujus draugus. Renginio pabaigą pažymėjo simbolinė akimirka – Erasmus+ dalyvių diplomų įteikimas.
Savaitė buvo kupina naujų žinių, bendrų veiklų, kelionių ir kultūrinių atradimų. Erasmus+ projektas dar kartą parodė, kad tarptautinis bendradarbiavimas skatina jaunų žmonių smalsumą, atvirumą pasauliui ir padeda kurti prasmingus ryšius.
Už veiklų organizavimą Erasmus komanda dėkoja mokytojams D. Stasiui, L. Vičiulienei, L. Arnotaitei, R. Meldaikienei, S. Mackevičienei, G. Svirskienei, K. Jurienei, veiklose dalyvavusiems gimnazistams ir jų tėveliams.
Daugiau informacijos apie veiklas rasite Instagram paskyroje erasmus_mmrg

Silva Paulauskienė, istorijos mokytoja 

Mes, matematikos mokytoja Laima Perminė ir biologijos mokytoja Lina Vičiulienė, š. m. vasario 9–13 d. dalyvavome Erasmus+ KA121 projekto darbo stebėjimo vizite Ankaroje. Viešnagės tikslas – viena prestižiškiausių Turkijos švietimo įstaigų: Ankaros Kız Anadolu İmam Hatip Lisesi merginų gimnazija.
Ši gimnazija mus sužavėjo savo filosofija – čia modernus mokslas derinamas su dvasinėmis vertybėmis. Mokyklos tikslas – išugdyti kompetentingas moteris lyderes, kurios ne tik siekia aukščiausių akademinių rezultatų medicinos, inžinerijos ar teisės srityse, bet ir puoselėja savo kultūrinį bei religinį identitetą.
Taip pat gimnazija aktyviai dalyvauja projektinėse veiklose: nuo vietinių TÜBİTAK bei TEKNOFEST iniciatyvų iki tarptautinių Erasmus+ ir eTwinning projektų.
Vizito metu stebėjome net 18 pamokų iš STEAM ir CLIL sričių, gilinomės į matematikos, biologijos, anglų kalbos, chemijos, fizikos bei muzikos mokymo subtilybes. Buvo itin įdomu matyti, kaip 40 minučių trukmės pamokose gimsta diskusijos ir praktiniai sprendimai.
Turkijos kolegos mus priėmė neįtikėtinai šiltai. Po pamokų kartu pasinėrėme į Ankaros istoriją: grožėjomės Anatolijos civilizacijų muziejaus lobiais (nuo paleolito iki Bizantijos!), aplankėme didingąjį Atatiurko mauzoliejų, klaidžiojome po autentiškas senamiesčio gatveles ir Ankaros pilį.
Gimnazijos bendruomenė rodė didžiulį susidomėjimą Lietuva – domino švietimo sistema, kultūrinės tradicijos, gamta ir, žinoma, lietuviškas maistas.
Nuoširdžiai dėkojame Turkijos kolegoms už neįkainojamą patirtį, svetingumą ir profesines įžvalgas. Tikime, kad ši draugystė taps gražaus ir ilgo bendradarbiavimo pradžia!

Mokytojos I. Urbonienė, S. Paulauskienė, A. Daubarienė ir S. Vaišvilienė vasario 16–21 dienomis kartu su kolegomis iš Graikijos ir Rumunijos dalyvavo Europass Teacher Academy organizuojamuose kursuose Barselonoje „Including Sustainability Education in Everyday Classes with PBL“. Mokymus vedė lektorė Marina Moreno – Europass Teacher Academy lektorė, psichologė, projektų vadovė, sertifikuota koučingo specialistė.
Kursų metu didelis dėmesys buvo skiriamas emociškai saugios mokymo(si) aplinkos kūrimui ir patyriminiam mokymuisi, taikant projektinį mokymąsi (PBL). Pagilinome žinios apie tvarumo sampratą, jos įtaką kasdieniam gyvenimui ir ugdymui. Įgijome žinių, kaip tvarumo temą integruoti į įvairių dalykų pamokas ir paversti ją ugdymo dalimi. Susipažinome su novatoriškais metodais, skatinančiais mokinių įsitraukimą, kritinį mąstymą, detaliai analizavome PBL metodą, jo svarbiausius etapus ir praktinio taikymo galimybes klasėje. Ypatingas dėmesys kursuose buvo skiriamas psichologinio, emocinio ir fizinio saugumo, autonomijos ir savireguliacijos svarbai ne tik mokiniui, bet ir mokytojui. Akcentuota, kaip svarbu gebėti įvertinti savo darbą, pasidžiaugti pasiekimais ir nepamiršti padėkoti sau. Išmokome naujų aktyvinančių žaidimų, padedančių sužadinti energiją ir kurti pozityvią mokymosi atmosferą.
Šie kursai tapo vertinga profesinio augimo patirtimi, suteikusia naujų žinių, praktinių įrankių ir įkvėpimo tvarų, sąmoningą ir emociškai saugų ugdymą kurti kiekvieną dieną.

Sausio 23 dieną aštuonioms gimnazijos MEPA komandos narėms – Tomai Čekytei, Guodai Straupaitei, Otilijai Alseikaitei, Rugilei Stonytei, Akvilei Stankevičiūtei, Akvilei Šutinytei, Elijai Nakaitei ir Justei Balsytei, teko garbė ir atsakomybė, kartu su Vilniaus Abraomo Kulviečio klasikinės gimnazijos ir Vilniaus rajono Rukainių gimnazijos gimnazistais, atstovauti Lietuvai Euroscola renginyje EP Strasbūre.
Moksleiviai iš visų ES šalių ir Didžiosios Britanijos diskutavo apie tai, kas šiandien ypač svarbu Europai: dezinformacija, lyčių lygybė, pilietinis aktyvumas.
Didžiuojamės MEPA komandos narėmis: drąsiai jungėsi į diskusijas, kėlė klausimus ir gynė savo pozicijas.
Euroscola – tai vieta, kur jaunų žmonių balsai tampa Europos ateities dalimi.

Sausio 19-23 d. vyksta darbo stebėsenos vizitas EEEEK mokykloje Kalamatoje, Graikijoje. Turime galimybę iš arčiau susipažinti su šios šalies švietimo sistema, ugdymo metodais ir įtraukiojo ugdymo praktika.
Vizito metu mokyklos direktorius ir pavaduotoja pristatė Graikijos švietimo sistemą. Vėliau diskutavome apie įtraukiojo ugdymo ypatumus, aptarėme jo keliamus iššūkius ir naudą tiek mokiniams, tiek visuomenei.
EEEEK mokykloje ypatingas dėmesys skiriamas gyvenimo įgūdžių ugdymui. Mokiniai mokosi maisto gamybos, namų ruošos, higienos, meno, žemdirbystės. Turėjome progą kartu su mokiniais kepti pyragą ir praktiškai patirti jų ugdymo kasdienybę.
Stebėjome integruotą dailės ir matematikos pamoką, skirta Fibonačio skaičių sekai. Mokiniai praktiškai kūrė Fibonačio spiralę, kuri vėliau tapo jų pačių meninių kompozicijų pagrindu.
Stebėtoje graikų kalbos pamokoje, naudojamos interaktyvias platformos, kurios padėjo lengviau sieti raides su garsais, lavinti skaitymo gebėjimus ir stiprino motyvaciją mokytis. Dar vienoje matematikos pamokoje mokiniai mokėsi atpažinti pinigų vertes ir spręsti praktines situacijas, susijusias su pinigais.
Dvi vizito dienos suteikė vertingų įžvalgų, ir praturtino profesinę patirtį naujais pavyzdžiais bei idėjomis.

Tarptautinės žmogaus teisių dienos proga Id klasės gimnazistai dalyvavo kūrybingoje ir prasmingoje pilietiškumo pamokoje, kurią vedė MEPA jaunosios ambasadorės Agota ir Beata. Pamokos pradžioje mokiniams buvo priminta Žmogaus teisių dienos atsiradimo istorija, aptarta, kodėl ši diena minima visame pasaulyje ir kokią reikšmę ji turi šiandien. Gimnazistai buvo supažindinti su Europos Parlamento indėliu ginant, stiprinant ir puoselėjant žmogaus teises tiek Europoje, tiek už jos ribų.
Antroji pamokos dalis skirta kūrybai – dirbdami grupėse mokiniai kūrė ir piešė savo svajonių miestą, kuriame galioja visos žmogaus teisės. Kūrybinė užduotis leido ne tik įsivaizduoti teisingesnį ir įtraukesnį pasaulį, bet ir išreikšti jį vaizdais bei simboliais.
Gimnazistų darbuose atsispindėjo įspūdingas kūrybiškumas ir puikus žmogaus teisių supratimas: jų svajonių miestuose atsirado Žodžio laisvės kalnai, Lygybės senamiestis, Tolerancijos įlanka, Meilės pusiasalis, Kelionių tiltas ir daugybė kitų vietų, simbolizuojančių laisvę, pagarbą, saugumą ir vienodas galimybes visiems.
Ši pamoka tapo gražia proga ne tik paminėti Tarptautinę žmogaus teisių dieną, bet ir suprasti, kaip kiekvienas iš mūsų gali kurti pasaulį, kuriame gera gyventi visiems.

Šiemet sukanka lygiai 100 metų, kai literatūros tyrinėtojas, vertėjas, pedagogas, klasikinės filologijos profesorius Merkelis Račkauskas vienas pirmųjų į lietuvių kalbą išvertė graikų filosofo Platono dialogus. Šia proga Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos Humanitarų akademija lapkričio 13 dieną surengė regioninę konferenciją „Dialogai amžiams: Platono filosofija ir Račkausko vertimo menas“.
Konferencijoje pranešimus skaitė svečiai, kurių akademinė veikla susijusi su graikų kultūra bei literatūra. Lietuvos kultūros tyrimų instituto ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Tatjana Aleknienė pranešime „Kokią sukaktį minime“ klausytojus išsamiai supažindino su M. Račkausku ir jo išverstais tekstais. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto profesorė Aušra Martišiūtė-Linartienė skaitė pranešimą „Merkelio Račkausko asmenybės slėpiniai“. Vilniaus universiteto ir Lietuvos kultūros tyrimų instituto profesorius Naglis Kardelis aptarė filosofinio mąstymo ir graikiškosios laisvės idealo aktualumą mūsų laikais. To paties instituto doktorantas Augminas Petronis parengė ir pristatė pranešimą apie tai, ar Sokratas kalbėtųsi su dirbtiniu intelektu. Pranešimų klausėsi mokiniai, mokytojai iš Mažeikių, Sedos, Panevėžio, Šiaulių, Akmenės gimnazijų, Mažeikių H. Nagio viešosios bibliotekos, Mažeikių muziejaus darbuotojai, miesto gyventojai. Internete vyko tiesioginė konferencijos transliacija, todėl joje dalyvauti galėjo kiekvienas besidomintis.
Renginyje apdovanoti mokinių filosofinės esė konkurso „Filosofinis mąstymas ir graikiškasis laisvės idealas: kiek jie aktualūs mūsų laikais“ nugalėtojai. Konkurso organizatorių tikslas – įprasminti ir skleisti vieno pirmųjų Platono dialogų vertėjų į lietuvių kalbą – M. Račkausko vertimo svarbą, reikšmę ir aktualumą bei skatinti mokinių domėjimąsi žmonijos klasikiniais tekstais ir šių tekstų aktualizavimu. Iššūkį dalyvauti konkurse priėmė 13 mokinių iš įvairių šalies mokyklų. Nugalėtoja tapo Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos mokinė Rugilė Petrauskaitė (mokytoja Beata Viederienė), antroji vieta atiteko Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos mokinei Faustai Skabeikytei (mokytoja Virginija Aurylaitė), trečioji – Mažeikių Gabijos gimnazijos mokiniui Nojui Vaišvilui (mokytoja Regina Dirginčienė), Emilija Tarvidaitė, Panevėžio J. Balčikonio gimnazijos mokinė (mokytoja B. Viederienė), nominuota „Už filosofinio mąstymo eksperimentą ir drąsią raišką“. Visiems konkurso laureatams, nominantams, dalyviams ir jų mokytojams įteiktos rėmėjų dovanos.
Šio projekto idėją intelektualiai ir materialiai rėmė būrys bendraminčių. Esame dėkingi idėjiniams partneriams – Lietuvos kultūros tyrimų institutui, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui – prisidėjusiems akademiniais pranešimais bei knygomis konkurso laureatams. Projektą iš dalies finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, rėmė Mažeikių rajono savivaldybė, Mažeikių rajono laikraštis „Santarvė“, AB „ORLEN Lietuva“. Ypatingą dėmesį konkurso laureatams parodė Lietuvos Respublikos Seimo nariai Ingrida Braziulienė ir Tomas Martinaitis, Mažeikių rajono verslininkas Vitalijus Plastininas, skirdami gausias dovanas. Džiaugiamės užsimezgusia bendryste su Bronislovo Burgio labdaros ir paramos fondu, kuris konkurso laureatams įsteigė piniginius prizus, pažadėjo ir toliau palaikyti konkurso idėją – skatinti moksleivių domėjimąsi klasikiniais žmonijos tekstais bei jų pastangas šiuos tekstus permąstyti. Vertiname prasidėjusią bendrystę su interneto dienraščio „Bernardinai.lt“ žurnalistu Gediminu Zelvaru.
Filosofinis mąstymas atskleidžia, kas mūsų gyvenime vertingiausia. Svarbiausia mums patiems suprasti, kas mes esame.

Lapkričio 17–22 dienomis gimnazija gyveno ypatinga Erasmus+ projekto savaitės nuotaika. Pas mus viešėjo moksleiviai ir mokytojai iš Instituto de Educación Secundaria Rio Cuerpo de Hombre (Béjar, Salamanca, Ispanija). Vizito metu svečiai dalyvavo įvairiose veiklose, kurių pagrindine tema tapo M. K. Čiurlionio kūrybos dvasia, tvarumas, kultūrų pažinimas ir tarpusavio endradarbiavimas.
Pamokinė veikla: nuo Čiurlionio vizijų iki Europos Parlamento žinių
Visa savaitė buvo kupina mokymosi patirčių – svečiams pravesta keturiolika pamokų. Gimnazijos veiklos ir darbo organizavimo patirtimi pasidalijo direktorė A. Žukauskienė. Integruotoje istorijos ir geografijos pamokoje gimnazistai pristatė svarbiausius Lietuvos istorijos įvykius, Lietuvos geografinius ypatumus, o svečiai žinias pasitikrino Kahoot viktorinoje. Ekonomikos pamokoje mokėsi apie žiedinę ekonomiką, kuri skatina tvarų požiūrį į išteklius. Lietuvių kalbos, geografijos, matematikos ir etikos pamokose mokėsi lietuviškų žodžių, diskutavo apie stereotipus, jų įtaką elgesiui, nagrinėjo ekologijos iššūkius ir jų sprendimo būdus. Integruotoje anglų kalbos ir dailės pamokoje mokiniai interpretavo Čiurlionio kūrybą, o chemijos ir informatikos pamokose pažvelgė į M.K. Čiurlionio spalvų pasaulį iš mokslo perspektyvos. Didžiojo lietuvių menininko kūryba atsispindėjo gyvenimo įgūdžių pamokoje, o jo muzika ir kūryba susijungė integruotoje anglų kalbos ir muzikos pamokoje. Su Lietuvos kryždirbystės tradicija susipažino per technologijų pamoką. MEPA užsiėmimų metu komandinis darbas, žaidimai, interaktyvios užduotys ir diskusijos padėjo gilinti žinias apie Europos Parlamentą, Europos Sąjungą ir jaunimo galimybes joje.
Erasmus komanda už organizuotas veiklas nuoširdžiai dėkoja direktorei A.Žukauskienei, mokytojams D. Stasiui, R. Meldaikienei, J. Turčinskienei, S. Mackevičienei, K. Jurienei, L. Perminei, S. Vaišvilienei, S. Paulauskienei, L. Arnotaitei, I. Urbonienei, N. Dapšienei, R. Meškienei, A. Milieškienei, D. Goštautienei, A. Daubarienei, R. Milieškai ir jose dalyvavusiems gimnazistams.
Kultūrinė veikla: šokoladas, žemaitiški skoniai ir kelionės
Po pamokų, svečių laukė turtinga kultūrinė programa. Jie susipažino su Mažeikių senamiesčiu, parku ir miesto istorija, dalyvavo lietuviškos virtuvės dirbtuvėse, kur gamino tradicinius lietuviškus patiekalus – šaltibarščius, obuolių pyragą, paragavo cepelinų, kugelio. Aplankė vieną žymiausių Lietuvos kultūros simbolių – Kryžių kalną. „Rūtos“ šokolado muziejuje susipažino su šokolado istorija, ragavo įvairių skonių ir patys gamino šokoladą. Mažeikių muziejuje pasigamino odines apyrankes, gimnazijoje stebėjo Debatų čempionatą. Kultūrinę programą papildė ir linksmas protų mūšis, sukūręs daug gerų emocijų ir azarto. Urvikių kultūros centro edukacijoje „Duonelės kelias“ patyrė žemaitiškas tradicijas: kepė duoną, ragavo krašto patiekalų, žaidė žaidimus ir mėgavosi šilta bendryste. Viešnagės savaitę užbaigė pažintinė kelionė – aplankė Šaltojo karo muziejų, grožėjosi žiemiškais Platelių takais, Palangoje išvydo Baltijos jūrą, pasivaikščiojo po Klaipėdos senamiestį.
Erasmus savaitė gimnazijoje tapo prasmingu kultūrų dialogu, kupinu kūrybos, žinių, bendrų patirčių ir naujų draugysčių. Ši patirtis dar kartą parodė, kad mokymasis įgauna gilią vertę tada, kai tam atsiveria skirtingos kultūros ir žmonės.

Spalio 13–17 dienomis Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos istorijos mokytoja S. Paulauskienė ir chemijos mokytojos A. Daubarienė dalyvavo Erasmus+ darbo stebėsenos vizite Sicilijos Comiso I.I.S.S. „Carducci“ mokykloje.
Nuo pirmos dienos mus pasitiko šiltas ir svetingas kolektyvas. Stebėdamos keramikos, juvelyrikos, matematikos bei geografijos pamokas, susipažinome su italų kūrybiškumu ir mokymosi metodų įvairove.
Vizito metu stebėjome užsienio kalbų, istorijos, biologijos, informacinių technologijų, chemijos, menų pamokos, kuriose ypač išryškėjo mokinių aktyvumas ir mokytojų profesionalumas. Įspūdį paliko ir Comiso gamtos muziejuje vykusi biologijos pamoka, bei mokinių vesta istorijos pamoka–ekskursija po senamiestį.
Ne mažiau reikšminga buvo refleksijos dalis – kartu su kolegėmis iš Italijos ir Slovakijos aptarėme įgytas patirtis, pasidalijome idėjomis apie mokymo metodus. Įspūdį paliko Comiso mokyklos įtraukusis ugdymas – mokykloje mokosi 43 specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai, beveik visi turi mokytojus padėjėjus.
Po pamokų laukė kultūriniai atradimai – Ragusa Ibla senamiestis, Donnafugata pilis, Marina di Ragusa pajūris, o G. Bufalino bibliotekoje laikytas D. Didro enciklopedijos egzempliorius tapo tikru kultūros atradimu.
Nuoširdi padėka Sicilijos kolegėms už šiltą priėmimą, rūpestį ir įkvepiančią patirtį. Šis vizitas tapo ne tik profesinio tobulėjimo galimybe, bet ir kultūrų dialogo švente.

Balandžio 2–9 dienomis mūsų gimnazijos „Nordplus Junior“ projekto „Meno švyturys“ mokinių komanda, lydima mokytojų Daivos Goštautienės ir Astos Milėškienės, svečiavosi Islandijoje. Ši šalis kiekvieną apsilankiusį sužavi turtinga kultūra ir kvapą gniaužiančia gamta.

Savaitė Islandijoje prabėgo akimirksniu – pažinome šio unikalaus krašto istoriją, kultūrą, išskirtinį kraštovaizdį, vietos gyventojų kasdienybę bei jų tvarų ir atsakingą požiūrį į gamtą.

Didžiąją laiko dalį praleidome Akranese – vakarų Islandijos uostamiestyje, garsėjančiame žvejybos pramone, vaizdingais paplūdimiais ir švyturiais. Miestas įsikūręs maždaug 50 km į šiaurę nuo sostinės Reikjaviko. Kartu su projekto partneriais iš Islandijos ir Suomijos dalyvavome įvairiose projektinėse veiklose, kurios vyko tiek Akranese, tiek Reikjavike. Lankėme parodas, galerijas, muziejus, skulptūrų parkus, taip pat teatro ir koncertų salių pastatus.

Visus – ir mokinius, ir mokytojus – sužavėjo dailės pamokos po atviru dangumi: vaikščiodami po miestą ir grožėdamiesi vaizdais, piešėme tai, ką matėme, nežiūrėdami į popieriaus lapą. Nuo vieno Reikjaviko pastato sienos, bandydami perteikti jos spalvų įvairovę ir formų žaismą, piešėme mozaikos fragmentus.

Nepamirštamas išliko ir apsilankymas išskirtinės architektūros koncertų salėje bei konferencijų centre „Harpa“, jame visi kartu pritarėme islandų liaudies dainos apie varną atlikimui.

Vieną dieną paskyrėme Islandijos gamtai pažinti – leidomės į kelionę Auksiniu ratu, vienu iš populiariausių turistinių maršrutų. Aplankėme Þingvellir nacionalinį parką, kuriame tyvuliuoja didžiausias Islandijos ežeras – Þingvallavatnas. Netoliese plyti Almannagjá tarpeklis, kuriame susikerta Eurazijos ir Šiaurės Amerikos tektoninės plokštės. Stebėjome Strokkuro geizerio išsiveržimą – vandens srovė kildavo į 15–20 metrų aukštį kas 4–8 minutes, o tai – išties įspūdingas reginys. Mus sužavėjo vienas garsiausių Islandijos krioklių – Gulfosas, kurio šniokštimas toks garsus, kad girdimas net ir toliau nuo jo esančiose vietose.

Daug bendravimo, pažinimo džiaugsmo, naujų žmonių, skonių bei maudynių karštosiose versmėse po atviru dangumi – visa tai paliko neišdildomus įspūdžius „Nordplus Junior“ projekto „Meno švyturys“ dalyviams. Grįžę iš kelionės į Islandiją, MMRG komandos nariai – Mėta, Rusnė, Aismė, Viltė, Saulė, Salomėja, Domantas ir Kipras – dalijosi savo įžvalgomis, jausmais ir atradimais.

Kultūra ir žmonės – kitokie, bet įkvepiantys

Mokiniai pastebėjo, kad islandai kūrybingi, draugiški ir labai atsipalaidavę žmonės. Jie lėtai mėgaujasi gyvenimu, nesijaudina dėl smulkmenų, o jų kasdienybėje daug artumo ir bendravimo. Daugelis islandų domisi menu, kūryba ir sportu. Įdomu buvo sužinoti, kad jie itin gerai pažįsta savo giminės istorijas ir didžiuojasi savo protėviais ir kilme.

„Islandija – menininkų šalis. Daug žmonių čia natūraliai kūrybingi arba bent jau smalsūs menui,“ – pastebėjo Aismė.

Daugeliui didelį įspūdį paliko Akranese gyvenantis garsus tapytojas, kurio darbai puošia miestelio gyventojų namus. Be to, keliautojai žavėjosi islandų pagarba gamtai ir iš jos semiamu įkvėpimu menui – dailininkų kūriniuose dominuoja kalnai, ugnikalniai, jūra, šiaurės pašvaistės ar folkloro motyvai.

Dalyvavimas projekte pakeitė ne vieno požiūrį į meną ir kūrybinę veiklą. Mokiniai išbandė naujas technikas, o viena įsimintiniausių – „Piešimas akimis“ nežiūrint į popierių. Mokinių žodžiais tariant, tai paskatino atsipalaiduoti, labiau pasikliauti savo vidumi, nebijoti klaidų. Piešiant po atviru dangumi buvo svarbus ne tik rezultatas, bet ir pats kūrybos procesas, buvimas akimirkoje.

„Iš projekto parsivežiau įkvėpimą kurti drąsiau ir laisviau. Supratau, kad kūryba neturi ribų ir kad verta ieškoti savo stiliaus,“ – sakė Domantas.

Kipras pasidalijo, kad atrado akvarelę – dažus, kurių ilgai vengė. Anot jo, po sėkmingo kūrinio, sukurto naudojant akvarelinius pieštukus, atsivėrė naujos galimybės ir pasitikėjimas savo gebėjimais.

Kitokia kasdienybė – lėtesnė, šiltesnė

Patirtis Islandijoje smarkiai skyrėsi nuo kasdienybės Lietuvoje. Pirmiausia akį traukė gamta – kalnai, geizeriai, kriokliai ir jūra paliko neišdildomą įspūdį. Be to, mokiniai pastebėjo, kad islandų gyvenimo ritmas kur kas lėtesnis, o žmonės – labiau atsipalaidavę, atviresni ir artimesni vieni kitiems.

„Dienos čia tekėjo ramiau. Lyg ir mažiau suspėdavome, bet kartu – patirdavome daugiau,“ – pastebėjo Kipras.

Mokyklų aplinka taip pat pasirodė kitokia – daugiau kūrybos, laisvės, paprastesnio bendravimo su mokytojais. Įsimintinos liko ir naujos patirtys – nuo kūrybinių dirbtuvių iki kulinarinių iššūkių, pavyzdžiui, paragauti pūdyto ryklio ar net galvijo galvos.

Įkvėpimas, kuris lieka

Grįžę iš projekto, mokiniai parsivežė ne daiktus, o patirtis, įkvėpimą ir naujus požiūrius. Daug kas pradėjo kitaip žiūrėti į meną, gamtą ir patį gyvenimo tempą.

„Norėčiau dažniau sustoti, atsikvėpti, pastebėti grožį aplink ir džiaugtis akimirka,“ – sakė Viltė.

Projekte įgyta patirtis – tai paskata ir toliau kurti, domėtis menu, bendrauti su įvairių kultūrų žmonėmis ir būti atviresniems pasauliui.

Daiva Goštautienė, anglų k. mokytoja