Ar užrašai „draugiškas aplinkai“, „natūralus“, „neutralus klimatui“ visada reiškia, kad produktas iš tiesų yra tvarus? Į šį klausimą atsakymo ieškojo gimnazistai, dalyvavę MEPA jaunųjų ambasadorių vestose pamokose „Etikečių detektyvai“.
Spalio mėnesio MEPA veiklų tema – „Eko“ be įrodymų? Nuo šiol ES sako „ne“ – paskatino atidžiau pažvelgti į kasdien matomus reklaminius užrašus ir išsiaiškinti, kaip atskirti tikrus aplinkosauginius įsipareigojimus nuo klaidinančių teiginių, dar vadinamų žaliuoju smegenų plovimu (greenwashing).
Europos Komisijos tyrimai atskleidė, kad daugiau nei pusė patikrintų aplinkosauginių teiginių ES rinkoje buvo neaiškūs arba klaidinantys, o 4 iš 10 neturėjo pakankamo pagrindimo. Todėl vartotojams svarbu ne tik tikėti gražiais žodžiais, bet ir mokėti ieškoti įrodymų.
Pamokose mokiniai tapo tikrais detektyvais. Analizuodami produktų pakuotes ir etiketes, jie aiškinosi, ar aplinkosauginiai teiginiai yra konkretūs, kuo jie pagrįsti ir kas juos patvirtina.
Gimnazistai sužinojo, kad nuo rugsėjo mėnesio įsigaliojo naujos Europos Sąjungos taisyklės, skirtos stiprinti vartotojų apsaugą nuo klaidinančių aplinkosauginių teiginių. Jų tikslas – užtikrinti, kad informacija apie produktų poveikį aplinkai būtų patikimesnė, o įmonės negalėtų vien gražiais žodžiais ar pačių susikurtais ženklais sudaryti klaidingo tvarumo įspūdžio.
MEPA pamokos Id, If, IIb, IId klasėse, ne tik praplėtė mokinių žinias apie Europos Sąjungos sprendimus, bet ir ugdė kritinį mąstymą, medijų raštingumą bei atsakingo vartojimo įpročius. Jaunosios ambasadorės – Auksė Gaubytė, Rūta Janušaitė, Amelija Vainutytė, Aistė Jarutytė, Anna Laura Ševeliovaitė ir Anna Suzdaleva, dar kartą įrodė, kad apie svarbius Europos klausimus galima kalbėti įdomiai, įtraukiai ir susiejant juos su kasdieniu gyvenimu.
Silva Paulauskienė, mokytoja