Į gimnaziją sugrįžo mūsų alumnas Gydytojas Andrejus Afanasjevas. Sugrįžo jau kitu vaidmeniu – pasidalyti savo keliu, profesine patirtimi, mintimis ir tuo, kuo šiandien gyvena medicina. Andrejus susitiko su gimnazistais, buvusiais mokytojais, mokytojų bendruomene. Kalbėjomės apie gydytojo darbo kasdienybę ir atsakomybę, profesijos pasirinkimą, šiuolaikinės medicinos galimybes, sprendimus, kuriuos tenka priimti, ir kelią, kuris prasideda dar mokyklos suole. Tačiau turbūt vertingiausia buvo ne vien tai, ką išgirdome apie mediciną. Buvo gera klausytis žmogaus, kuris kažkada vaikščiojo tais pačiais gimnazijos koridoriais, rinkosi, abejojo, svajojo ir iki šiol yra dėkingas mokytojams, prisidėjusiems prie jo sėkmės. Šiandien jis sugrįžo ir savo patirtimi dalijosi su tais, kurie dar tik ieško savojo kelio. Tokie susitikimai labai reikalingi. Juose profesija tampa nebe pavadinimu, o gyvo žmogaus istorija. Juose galima klausti apie tai, ko nerasi vadovėlyje. Ir, regis, pokalbiui pasibaigus klausimų liko dar daugiau nei pradžioje. Gal tai ir yra geriausias prasmingo susitikimo ženklas. Norisi tokių susitikimų dar. Norisi, kad mūsų alumnai sugrįžtų – pasikalbėti, pasidalyti, įkvėpti, o kartais tiesiog priminti, kiek daug skirtingų kelių gali prasidėti čia, gimnazijoje. „Susitikimas su gydytoju Andrejumi Afanasjevu buvo nepaprastai šiltas ir nuoširdus. Sužinojome apie jo netikėtą profesijos pasirinkimą, drąsius ir rizikingus medicininius sprendimus, medicinos pažangą Lietuvoje, radiologijos srityje. Buvo smagu klausytis šių istorijų, ypatingai, kai mums, gimnazistams, yra aktualu rinktis savo išsvajotosios karjeros kryptį. Alumno istorija įkvėpė ir motyvavo nepasiduoti net sunkiausiuose gyvenimo sprendimuose, pasitikėti savo išmintimi bei savo jėgomis“ (Rusnė Poškutė, IVb).