Projektas „Sugrįžimas prie bendražmogiškųjų vertybių Europos tautų literatūroje“ baigėsi 2022-11-19. Rašant ataskaitą apžvelgiame padarytas veiklas. Norime su jumis pasidalinti nuotolinės veiklos dienoraščiu.
Gimnazistų ir mokytojų išvyka į Erasmus+ projektinį susitikimą Turkijoje
2022 sausio 17 – 21 dienomis Erasmus+ KA229 projekto „Sugrįžimas prie bendražmogiškųjų vertybių Europos tautų literatūroje“ trečiasis mobilumas įvyko Ankaroje, Turkijoje. Projekto komandos iš Latvijos, Ispanijos (nuotoliniu būdu), Lietuvos ir Turkijos (susitikimo šeimininkai) prieš prasidedant tarptautiniam susitikimui skaito tos šalies, kurioje vyks mobilumas, literatūrą (Ömer Seyfettin, Mevlana Mesnevi), studijuoja to krašto geografiją, istoriją ir kultūrą. Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos mokinių (N. Drungytė (1e kl.), A. Usorytė (3e kl.), M. Daubaris (3e kl.), K. Svirskas (3e kl.), J. Švažas (3e kl.) ir mokytojų (direktorė A. Žukauskienė, projekto koordinatorė I. Urbonienė, projekto vykdytojos S. Vaišvilienė, A. Daubarienė) komanda vykdė įdomiai ir produktyviai organizuotas projekto veiklas, džiaugėsi patirtimis bei žiniomis apie mažai pažįstamą turkų kultūrą, sužinojo apie tenykštį gyvenimo būdą praeityje ir dabar. Nors SEHIT OMER HALISDEMIR ANADOLU IMAM HATIP LISESI mokykla Ankaroje mokiniams pamokų metu neleidžia naudotis skaitmeniniais įrankiais, mūsų vizito metu visose projekto vykdymo veiklose sėkmingai integravo IT platformas (kahoot.it, ahaslides.com, jamboard.com, zoom.com, animoto, nearpod), įrankius vizualizacijai bei garso efektams kurti.
Visi susitikimo metu lankyti objektai buvo glaudžiai susiję su projekto tema ir turkų kultūra. Aplankyta Ankaros nacionalinė biblioteka, mečetė prezidentūros komplekse, tarptautinė Muhammed Hamidullah profesinė – religinė mokykla, kurioje susipažinome su studentais iš Afganistano, Burkina Faso bei Irano. Jie, būdami 15 metų, paliko savo gimtuosius namus išvyko ieškoti geresnių ateities perspektyvų Turkijoje. Didelį įspūdį visiems paliko Atatürk mauzoliejus ir visas istorinis to meto bei jo didvyrio paveldas, įkurtas didingame muziejuje. Aplankytas Mehmet Akif Ersoy turkų neapčiuopiamo kultūrinio paveldo muziejus, kuriame susipažinome su populiariu visame pasaulyje praeities pirklių – amatininkų miesteliu. Konijoje, garsėjančioje senoviniais islamo mokymo centrais bei mečečių gausa, aplankėme Mevlanos muziejų, susipažinome su šio žymaus islamo filosofo kultūriniu palikimu, stebėjome Sema (dervišų) pasirodymą – ritualą. Šeimyniniame restorane, gaminančiame klausėmės baklavos gamybos proceso subtilybių bei ragavome šį nepaprastai gardų desertą, kuris garsina turkų virtuvę.
Veiklų įvairovė mokykloje taip pat visus skatino pažinti šį kraštą, literatūrą bei, žinoma, jų puoselėjamas vertybes. Susitikimas prasidėjo šeimininkų koncertine programa, kurioje buvo gausu kultūrinių elementų. Vyko turkų kalbos, geografijos bei istorijos pamokos, kurias vainikavo refleksinis – pramoginis Kahoot testas. Mokiniai ir mokytojai susipažino su istoriniu skaitytų knygų kontekstu, Nearpod programos pagalba nagrinėjo vieną iš skaitytų kūrinių bei jame vaizduojamas vertybes. Kitų skaitytų kūrinių analizei buvo pasirinktas „Skaitymo rato“ metodas (mokiniai ieškojo pagrindinės minties, pasakojo kūrinio santrauką, surastas vertybes interpretavo siedami su kultūrine, asmenine patirtimi). Džiugu buvo susipažinti su turkų mokinių kuriamu šešėlių teatru bei patiems pasigaminti šešėlių teatro lėles. Jų gamybai įprastai naudojami natūralūs komponentai – gyvūno oda, iš augalų išgaunamos spalvos, vanduo, šiluma ir kūrybiškumas. Šešėlių teatro kūrinį papuošė nacionaliniu instrumentu atliekama melodija. Turkų mokinių atlikti vaidinimai iš Ömer Seyfettin apsakymų “The Currycomb” (Arklių šukos) ir “The Oath” (Priesaika) sužavėjo projekto dalyvius tiek teatrališkumu, įtaigumu, tiek ir gražia scenografija. Piešimas ant vandens “Water marbling” technika nukėlė mus į žaismingą vaikystę. Daug emocijų sukėlė supažindinimas su tradicinio “Çiğ Köfte” patiekalo gamyba. Šio patiekalo ragavimas kai kuriems dalyviams kėlė iššūkių jį ragaujant, ypač tiems, kurie nemėgsta aštraus maisto. Na, o šeimininkams buvo pramoga, ar išdrįsime jį paragauti – buvome akylai stebimi. Trečiąjį projekto susitikimą užbaigėme interaktyviu žaidimu “Kaip gerai pažįsti Turkiją” pagal pasaulinį TV projektą “Who Wants 500 Billion?”
Dėkojame turkų komandai už nuostabias akimirkas, už suteiktas žinias ir patirtis, už galimybę iš taip arti „prisiliesti“ prie jų kultūros, už begalinį rūpestį ir svetingumą, už tai, kad mokytojos Sezgin ir Esra atvėrė savo svetingų namų duris, supažindindamos su vietinių gyventojų gyvenimo ypatumais. Turkų mokyklos direktorius, iš pažiūros labai valdinga asmenybė, žavėjo savo svetingumu, rūpesčiu bei šilta šypsena.
„Savaitė Turkijoje buvo nuostabi, kupina įspūdžių, nuotykių. Turėjau galimybę pažinti turkų gyvenimą, religiją iš arčiau, taip pat paragauti įvairiausių patiekalų. Sužavėjo kultūros atskleidimas, istorijos apie turkų praeities ir dabarties gyvenimą. Didžiausią ir geriausią įspūdį paliko vietinių žmonių šiltas bendravimas.” – pasakoja Neda Drungytė (1e kl.).
„Visą vizitą vertinčiau puikiai, nes visos veiklos buvo įdomios, įtraukiančios. Aptarinėjamos knygos ir autoriai buvo taip pat įdomūs. Projektu likau patenkintas, nes viskas: veiklos, kompanija ir t.t. patiko.” – teigia Mantas Daubaris (3e kl.)
„Praėjusi savaitė Turkijos sostinėje Ankaroje paliko neišdildomą įspūdį visai lietuvių komandai. Erasmus + projektas „Sugrįžimas prie bendražmogiškųjų vertybių Europos tautų literatūroje“ – puiki galimybė susipažinti su šalies kultūra, papročiais, maistu. Ko gero didžiausią įspūdį paliko turkų svetingumas, noras padėti ir bendrauti, supažindinti užsieniečius su savo šalimi, religija. Buvo aplankyta be galo daug kultūrinio paveldo, kuris taip paliko didžiulį įspūdį. Visos savaitės metu sustiprinome ryšį ne tik su projekto organizatoriais turkais, tačiau ir svečiais, mūsų kaimynais latviais. Su nekantrumu laukiame kito susitikimo Rygoje!” – džiaugiasi Kristupas Svirskas (3e kl.)
„Turkijoje praleistos dienos leido pažinti turkų kultūrą, papročius, maistą ir kalbą. Puikios veiklos, kitokia kultūra bei laikas su turkais draugais, buvusiais Lietuvoje ir dabar dirbusiais projekte, vizitą Turkijos sostinėje Ankaroje pavertė įsimintina kelione.” – dalijasi prisiminimais Jonas Švažas (3e kl.)
“Savaitė, praleista Turkijoje su Erasmus+ projektu, praturtino mane žiniomis bei patirtimis. Projekto tikslas – gilintis į vertybes, glūdinčias įvairių kultūrų kūriniuose, jas analizuoti ir suprasti. Taigi susipažindama su turkų literatūra, tokiu filosofu kaip Mevlana, sužinojau, kokios pagrindinės vertybės yra aukštinamos turkų kūriniuose ir taip praplėčiau savo akiratį. Taip pat šio projekto metu pamačiau, kokie galime būti skirtingi ir įdomūs dėl savo kultūros, religijos bei tradicijų, bet tai nereiškia, jog negalime pasimokyti vienas iš kito, mėgautis naujai užmegzta draugyste.” – apibendrina Aistė Usorytė (3e kl.)
Dėkoju savo komandai – direktorei, mokytojoms Aistei ir Sandrai, mūsų gimnazijos mokiniams: Aistei, Nedai, Jonui, Kristupui, Mantui už žingeidumą, įsitraukimą į veiklas, už aukštą elgesio kultūrą, pagalbą, kūrybiškumą ir už dalijimąsi savo emocijomis. Ačiū!
Projekto koordinatorė anglų kalbos mokytoja Irena Urbonienė
Visi susitikimo metu lankyti objektai buvo glaudžiai susiję su projekto tema ir turkų kultūra. Aplankyta Ankaros nacionalinė biblioteka, mečetė prezidentūros komplekse, tarptautinė Muhammed Hamidullah profesinė – religinė mokykla, kurioje susipažinome su studentais iš Afganistano, Burkina Faso bei Irano. Jie, būdami 15 metų, paliko savo gimtuosius namus išvyko ieškoti geresnių ateities perspektyvų Turkijoje. Didelį įspūdį visiems paliko Atatürk mauzoliejus ir visas istorinis to meto bei jo didvyrio paveldas, įkurtas didingame muziejuje. Aplankytas Mehmet Akif Ersoy turkų neapčiuopiamo kultūrinio paveldo muziejus, kuriame susipažinome su populiariu visame pasaulyje praeities pirklių – amatininkų miesteliu. Konijoje, garsėjančioje senoviniais islamo mokymo centrais bei mečečių gausa, aplankėme Mevlanos muziejų, susipažinome su šio žymaus islamo filosofo kultūriniu palikimu, stebėjome Sema (dervišų) pasirodymą – ritualą. Šeimyniniame restorane, gaminančiame klausėmės baklavos gamybos proceso subtilybių bei ragavome šį nepaprastai gardų desertą, kuris garsina turkų virtuvę.
Veiklų įvairovė mokykloje taip pat visus skatino pažinti šį kraštą, literatūrą bei, žinoma, jų puoselėjamas vertybes. Susitikimas prasidėjo šeimininkų koncertine programa, kurioje buvo gausu kultūrinių elementų. Vyko turkų kalbos, geografijos bei istorijos pamokos, kurias vainikavo refleksinis – pramoginis Kahoot testas. Mokiniai ir mokytojai susipažino su istoriniu skaitytų knygų kontekstu, Nearpod programos pagalba nagrinėjo vieną iš skaitytų kūrinių bei jame vaizduojamas vertybes. Kitų skaitytų kūrinių analizei buvo pasirinktas „Skaitymo rato“ metodas (mokiniai ieškojo pagrindinės minties, pasakojo kūrinio santrauką, surastas vertybes interpretavo siedami su kultūrine, asmenine patirtimi). Džiugu buvo susipažinti su turkų mokinių kuriamu šešėlių teatru bei patiems pasigaminti šešėlių teatro lėles. Jų gamybai įprastai naudojami natūralūs komponentai – gyvūno oda, iš augalų išgaunamos spalvos, vanduo, šiluma ir kūrybiškumas. Šešėlių teatro kūrinį papuošė nacionaliniu instrumentu atliekama melodija. Turkų mokinių atlikti vaidinimai iš Ömer Seyfettin apsakymų “The Currycomb” (Arklių šukos) ir “The Oath” (Priesaika) sužavėjo projekto dalyvius tiek teatrališkumu, įtaigumu, tiek ir gražia scenografija. Piešimas ant vandens “Water marbling” technika nukėlė mus į žaismingą vaikystę. Daug emocijų sukėlė supažindinimas su tradicinio “Çiğ Köfte” patiekalo gamyba. Šio patiekalo ragavimas kai kuriems dalyviams kėlė iššūkių jį ragaujant, ypač tiems, kurie nemėgsta aštraus maisto. Na, o šeimininkams buvo pramoga, ar išdrįsime jį paragauti – buvome akylai stebimi. Trečiąjį projekto susitikimą užbaigėme interaktyviu žaidimu “Kaip gerai pažįsti Turkiją” pagal pasaulinį TV projektą “Who Wants 500 Billion?”
Dėkojame turkų komandai už nuostabias akimirkas, už suteiktas žinias ir patirtis, už galimybę iš taip arti „prisiliesti“ prie jų kultūros, už begalinį rūpestį ir svetingumą, už tai, kad mokytojos Sezgin ir Esra atvėrė savo svetingų namų duris, supažindindamos su vietinių gyventojų gyvenimo ypatumais. Turkų mokyklos direktorius, iš pažiūros labai valdinga asmenybė, žavėjo savo svetingumu, rūpesčiu bei šilta šypsena.
„Savaitė Turkijoje buvo nuostabi, kupina įspūdžių, nuotykių. Turėjau galimybę pažinti turkų gyvenimą, religiją iš arčiau, taip pat paragauti įvairiausių patiekalų. Sužavėjo kultūros atskleidimas, istorijos apie turkų praeities ir dabarties gyvenimą. Didžiausią ir geriausią įspūdį paliko vietinių žmonių šiltas bendravimas.” – pasakoja Neda Drungytė (1e kl.).
„Visą vizitą vertinčiau puikiai, nes visos veiklos buvo įdomios, įtraukiančios. Aptarinėjamos knygos ir autoriai buvo taip pat įdomūs. Projektu likau patenkintas, nes viskas: veiklos, kompanija ir t.t. patiko.” – teigia Mantas Daubaris (3e kl.)
„Praėjusi savaitė Turkijos sostinėje Ankaroje paliko neišdildomą įspūdį visai lietuvių komandai. Erasmus + projektas „Sugrįžimas prie bendražmogiškųjų vertybių Europos tautų literatūroje“ – puiki galimybė susipažinti su šalies kultūra, papročiais, maistu. Ko gero didžiausią įspūdį paliko turkų svetingumas, noras padėti ir bendrauti, supažindinti užsieniečius su savo šalimi, religija. Buvo aplankyta be galo daug kultūrinio paveldo, kuris taip paliko didžiulį įspūdį. Visos savaitės metu sustiprinome ryšį ne tik su projekto organizatoriais turkais, tačiau ir svečiais, mūsų kaimynais latviais. Su nekantrumu laukiame kito susitikimo Rygoje!” – džiaugiasi Kristupas Svirskas (3e kl.)
„Turkijoje praleistos dienos leido pažinti turkų kultūrą, papročius, maistą ir kalbą. Puikios veiklos, kitokia kultūra bei laikas su turkais draugais, buvusiais Lietuvoje ir dabar dirbusiais projekte, vizitą Turkijos sostinėje Ankaroje pavertė įsimintina kelione.” – dalijasi prisiminimais Jonas Švažas (3e kl.)
“Savaitė, praleista Turkijoje su Erasmus+ projektu, praturtino mane žiniomis bei patirtimis. Projekto tikslas – gilintis į vertybes, glūdinčias įvairių kultūrų kūriniuose, jas analizuoti ir suprasti. Taigi susipažindama su turkų literatūra, tokiu filosofu kaip Mevlana, sužinojau, kokios pagrindinės vertybės yra aukštinamos turkų kūriniuose ir taip praplėčiau savo akiratį. Taip pat šio projekto metu pamačiau, kokie galime būti skirtingi ir įdomūs dėl savo kultūros, religijos bei tradicijų, bet tai nereiškia, jog negalime pasimokyti vienas iš kito, mėgautis naujai užmegzta draugyste.” – apibendrina Aistė Usorytė (3e kl.)
Dėkoju savo komandai – direktorei, mokytojoms Aistei ir Sandrai, mūsų gimnazijos mokiniams: Aistei, Nedai, Jonui, Kristupui, Mantui už žingeidumą, įsitraukimą į veiklas, už aukštą elgesio kultūrą, pagalbą, kūrybiškumą ir už dalijimąsi savo emocijomis. Ačiū!
Projekto koordinatorė anglų kalbos mokytoja Irena Urbonienė
Balandžio 26 d. įvyko trečiasis nuotolinis susitikimas Erasmus+ projekto „Sugrįžimas prie bendražmogiškųjų vertybių Europos tautų literatūroje“. Aptarėme 20 dienų trukusio skaitymo eksperimento rezultatus. Džiaugiamės, kad prie projekto prisijungė bibliotekininkė, esperanto kalbos mokytoja Gražina Opulskienė ir dvi 1f klasės mokinės — Julita Grubliauskaitė bei Skaistė Pukelytė. Skaitytų kūrinių analizė buvo labai vaizdinga. Vėliau susitikime kalbėjome apie skaitymo naudą, kūrėme eksperimento naudos minčių žemėlapį bei mokėmės kurti akrostinį eilėraštį. Šį kartą susitikimą vedė turkų mokytoja, Sezgin. Dėkoju projekte dalyvaujantiems gimnazistams ir mokytojoms Sandrai Vaišvilienei bei Aistei Daubarienei. Projekto koordinatorė anglų k. mokytoja Irena Urbonienė
Vasario 23 d. Šiandien įvyko antrasis Erasmus+ projekto „Sugrįžimas prie bendražmogiškųjų vertybių Europos tautų literatūroje“ nuotolinis komandų susitikimas. Susitikimo metu buvo atliktos eTwinning užduotys ir aptarti eksperimento žingsniai. Eksperimentas truks 20 dienų ir padės ugdyti skaitymo įprotį. Kiekvieną dieną mokiniai skaitys knygas ir fiksuos savo rezultatus. Susitikimo metu mokiniai grupėse projektavo ir turės paruošti patrauklų ir naudingą, informatyvų knygos skirtuką.
Vasario 9 d. Erasmus+ projekto “Sugrįžimas prie bendražmogiškųjų vertybių Europos tautų literatūroje” nuotolinis komandų susitikimas ir įvairios veiklos.
Mokiniai grupėse (Zoom kambariuose) kūrė strategijas, kaip išsiugdyti skaitymo įprotį, projekto mokytojų komandos aptarė tolimesnį darbą. Svečių teisėmis susitikime dalyvavo mokytojų ir mokinių komanda iš Turkijos, Izmiro miesto. Svečiai mokėsi, kaip reikia vykdyti projektines veiklas.
Sausio 27 d. vyko Erasmus+ projekto „Sugrįžimas prie bendražmogiškųjų vertybių Europos tautų literatūroje“ mokytojų susitikimas. Aptarėme projekto veiklas “etwinning” platformoje. Planavome vizitą į Latviją. Kūrėme galutinio projekto produkto – knygos “What’s your frame”, sandarą. Suderinome virtualių susitikimų su moksleiviais datas. Projekto koordinatotė anglų k. mokytoja Irena Urbonienė
Erasmus+ Projektas Merkelio Račkausko gimnazijoje [2019-01- 20-25]
Knygos tikrai gali būti tiltai, jungiantys jaunus žmones
Į projekto pirmąjį susitikimą atvyko mokytojų ir mokinių komandos iš Turkijos, Ispanijos, iš kaimyninės Latvijos sostinės privačios vidurinės mokyklos. Šio projekto tikslas pristatyti skirtingų šalių komandoms nacionalinės literatūros pavyzdžius, per grožinę literatūrą gilintis į kitas kultūras, ieškoti bendrų vertybių, pažinti naujus kraštus, jų žmones, susidraugauti ir mokytis bendradarbiaujant su mokiniais iš kitų šalių. Prieš susitikimą visų šalių mokiniai skaitė mūsų pasiūlytas knygas anglų kalba. Kaip savo nacionalinės literatūros pavyzdžius pasirinkome Kazio Borutos romaną „Baltaragio malūnas“ ir Kristinos Sabaliauskaitės knygą apie Vilnių, kaip daugiakultūrį miestą.
Visą savaitę vyko intensyvi turkų, ispanų, latvių ir lietuvių mokinių ir mokytojų veikla. Pirmąją dieną svečiai ir šeimininkai prisistatė, susipažino su Lietuvos geografine padėtimi, istoriniais faktais, mokėsi lietuviškai, lankėsi Mažeikių muziejuje. Antrąją dieną žiūrėjo pirmąjį lietuvišką miuziklą „Velnio nuotaka“, kuris sukurtas pagal „Baltaragio malūną“, rašė laišką Kaziui Borutai. Svečiai buvo supažindinti su Lietuvos švietimo sistema, jie aplankė vaikų darželį „Bitutė“ ir „Ventos“ progimnaziją. Trečiadienį visi projekto dalyviai lankėsi Vilniuje, kur vaikščiojo K. Sabaliauskaitės knygos herojų keliais, aplankė Gedimino pilį, Martyno Mažvydo biblioteką, kur turėjo progą pamatyti senųjų raštų restauravimo procesą. Ketvirtadienis buvo skirtas kūrybiniams darbams: susiskirstę tarptautinėmis grupėmis mokiniai rašė tekstus, vaidino ir piešė komiksus sušiuolaikinto „Baltaragio malūno“ tema, kur Jurga buvo vienturtė Baltaragio duktė, Jurgis Girdvainis – šauniausias gimnazijos vaikinas, o Pinčiukas – chemijos mokytojas, įsižiūrėjęs gražiąją mokinę. Projekto dalyviai buvo patenkinti savo veiklomis ir jų rezultatais. Po pietų jų laukė išvyka į Platelius, Šaltojo karo muziejų, ir į Telšius, Žemaitijos sostinę. Geriau pažinti mūsų kraštą svečiams padėjo ir gardaus sūrio ,,Džiugas“ degustacija. Po jos visi grįžo patenkinti paragavę ne tik sūrio, bet ir jiems neįprasto dalyko – ledų su sūriu. Penktadienis buvo skirtas diskusijoms ir savo tautos knygoms apie jaunimą. Visų komandų nariai surado nemažai bendrų vertybių. Projekto finalinis renginys – „Duonos kelias“ Urvikių kultūros centre. Kaip pastebėjo viešnia iš Rygos, „Viską suplanavot idealiai, merginos“: pradėjom malūnu ir baigėm duonos kepimu.
Projekto dalyviai mokiniai gyveno mūsų mokinių šeimose, daug bendravo neformalioje aplinkoje. Spėjo susidraugauti ne tik dalyviai, bet ir jų mamos, kurios negailėjo gražių žodžių lietuvėms, maloniai priėmusioms jų vaikus.
Kaip šiandien matome iš svečių vertinimų, tai puikus mokytojų komandinio darbo rezultatas: projekto koordinatorė anglų kalbos mokytoja Irena Urbonienė, jos pagalbininkės: matematikos ir informatikos mokytoja Sandra Vaišvilienė, chemijos mokytoja Aistė Daubarienė ir lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Ona Kelpšienė.
Kovo mėnesį projekto dalyvių laukia vizitas į Ispaniją. Jau skaitome šios šalies literatūros klasiko Federiko Garsijos Lorkos dramą ,,Bernardos Albos namai“.
Knygos yra tiltai, kurie sujungia įvairių tautų ir kartų žmones. Mes dalyvaujame tokiame projekte.
Visą savaitę vyko intensyvi turkų, ispanų, latvių ir lietuvių mokinių ir mokytojų veikla. Pirmąją dieną svečiai ir šeimininkai prisistatė, susipažino su Lietuvos geografine padėtimi, istoriniais faktais, mokėsi lietuviškai, lankėsi Mažeikių muziejuje. Antrąją dieną žiūrėjo pirmąjį lietuvišką miuziklą „Velnio nuotaka“, kuris sukurtas pagal „Baltaragio malūną“, rašė laišką Kaziui Borutai. Svečiai buvo supažindinti su Lietuvos švietimo sistema, jie aplankė vaikų darželį „Bitutė“ ir „Ventos“ progimnaziją. Trečiadienį visi projekto dalyviai lankėsi Vilniuje, kur vaikščiojo K. Sabaliauskaitės knygos herojų keliais, aplankė Gedimino pilį, Martyno Mažvydo biblioteką, kur turėjo progą pamatyti senųjų raštų restauravimo procesą. Ketvirtadienis buvo skirtas kūrybiniams darbams: susiskirstę tarptautinėmis grupėmis mokiniai rašė tekstus, vaidino ir piešė komiksus sušiuolaikinto „Baltaragio malūno“ tema, kur Jurga buvo vienturtė Baltaragio duktė, Jurgis Girdvainis – šauniausias gimnazijos vaikinas, o Pinčiukas – chemijos mokytojas, įsižiūrėjęs gražiąją mokinę. Projekto dalyviai buvo patenkinti savo veiklomis ir jų rezultatais. Po pietų jų laukė išvyka į Platelius, Šaltojo karo muziejų, ir į Telšius, Žemaitijos sostinę. Geriau pažinti mūsų kraštą svečiams padėjo ir gardaus sūrio ,,Džiugas“ degustacija. Po jos visi grįžo patenkinti paragavę ne tik sūrio, bet ir jiems neįprasto dalyko – ledų su sūriu. Penktadienis buvo skirtas diskusijoms ir savo tautos knygoms apie jaunimą. Visų komandų nariai surado nemažai bendrų vertybių. Projekto finalinis renginys – „Duonos kelias“ Urvikių kultūros centre. Kaip pastebėjo viešnia iš Rygos, „Viską suplanavot idealiai, merginos“: pradėjom malūnu ir baigėm duonos kepimu.
Projekto dalyviai mokiniai gyveno mūsų mokinių šeimose, daug bendravo neformalioje aplinkoje. Spėjo susidraugauti ne tik dalyviai, bet ir jų mamos, kurios negailėjo gražių žodžių lietuvėms, maloniai priėmusioms jų vaikus.
Kaip šiandien matome iš svečių vertinimų, tai puikus mokytojų komandinio darbo rezultatas: projekto koordinatorė anglų kalbos mokytoja Irena Urbonienė, jos pagalbininkės: matematikos ir informatikos mokytoja Sandra Vaišvilienė, chemijos mokytoja Aistė Daubarienė ir lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Ona Kelpšienė.
Kovo mėnesį projekto dalyvių laukia vizitas į Ispaniją. Jau skaitome šios šalies literatūros klasiko Federiko Garsijos Lorkos dramą ,,Bernardos Albos namai“.
Knygos yra tiltai, kurie sujungia įvairių tautų ir kartų žmones. Mes dalyvaujame tokiame projekte.
ONA KELPŠIENĖ, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė
