Pirmasis Mažeikių kraštotyrininkas, „Senovės pažinimo mėgėjų kuopelės“ įkūrėjas, gydytojas. Augo Rygoje, vėliau mokėsi Sedos vid. mokykloje, Mažeikių gimnazijoje. Dar ankstyvoje jaunystėje ėmė rūpintis, kaip apsaugoti istorines vietas, įviarias senovės liekanas ir paminklus nuo išnykimo. 1925 m. savo name įkūrė muziejų. Įsirengęs namuose muziejų, 1925 m. rudenį V. Pūnis išsiuntė prašymą į Kauno archeologijos komisiją, norėdamas gauti leidimą įkurti „Senovės pažinimo mėgėjų kuopelę“. Po to parašė archeologui Petrui Tarasenkai ir Lietuvos R. Prezidentui dėl kuopelės įsteigimo. 1926 m. gegužės 3 d. Mažeikių apskr. Viršininkas patvirtino Senovės mėgėjų pažinimo kuopelės įstatus. Kuopelei V. Pūnis ir vadovavo. Šios kuopelės senovinių daiktų rinkinys tapo Mažeikių muziejaus užuomazga.
Leido šapirografuotą leidinį „Praeitis”. Laisvai platinant jį tarp gyventojų, gaunamos piniginės aukos buvo skiriamos muziejui steigti. 1930 m. kartu su St. Ličkūnu išleido žurnalą „Senovė“. 1928 m. išvažiavo į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą studijuoti medicinos. 1936 m. baigęs mokslus dirbo gydytoju Kaune, nuo 1940 m. – Mažeikiuose. Prieš karą baigusio universitetą V. Pūnio diplomas tarybiniais metais nebuvo pripažintas. Jam teko perlaikyti visus valstybinius egzaminus, kad gautų kitą Kauno medicinos instituto diplomą.
Leido šapirografuotą leidinį „Praeitis”. Laisvai platinant jį tarp gyventojų, gaunamos piniginės aukos buvo skiriamos muziejui steigti. 1930 m. kartu su St. Ličkūnu išleido žurnalą „Senovė“. 1928 m. išvažiavo į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą studijuoti medicinos. 1936 m. baigęs mokslus dirbo gydytoju Kaune, nuo 1940 m. – Mažeikiuose. Prieš karą baigusio universitetą V. Pūnio diplomas tarybiniais metais nebuvo pripažintas. Jam teko perlaikyti visus valstybinius egzaminus, kad gautų kitą Kauno medicinos instituto diplomą.