Lietuvos tapytojas. 1957 m. baigė Lietuvos dailės institutą. Nuo 1957 m. Lietuvos dailės instituto dėstytojas, 1969–1974 m. prorektorius, 1974–1988 m. rektorius. Nuo 19801989 m. Šiaulių pedagoginio instituto (nuo 1997 m. Šiaulių universitetas dėstytojas, Menų fakulteto Tapybos katedros profesorius.
Vienas ryškiausių septintojo – aštuntojo dešimtmečio dailininkų, tuo laikotarpiu sukūrė ideologiškai angažuotų, bet plastiškai įtaigių kūrinių. Po 1963–1964 m. stažuotės Italijoje kūryboje žymi italų neorealizmo įtaka, būdingas plastiškai raiškus, kartais ironiškas kasdienybės motyvas, reportažiškumas, psichologinė portretuojamojo charakteristika, vidinių konfliktų perteikimas. Paveikslo kompozicinė sandara grindžiama fotografinio kadro, kinematografinio montažo principu. Vėlesnėje kūryboje vyrauja peizažai, natiurmortai, daugiausia gėlės, animalistinio žanro paveikslai – žirgai, naminiai paukščiai. Svarbesni paveikslai: „Kolūkio turguje“ 1959 m., „Vitrina“, 1960 m., „Šeima“, „Kolūkietė“, abu 1962 m., „Avarija“, „Po diskusijų“, abu 1964 m., „Lova“ I, „Demonstracija“, triptikas „Į Rytus“, visi 1965 m., „Dailininko L. Surgailio portretas“, 1966 m., triptikas „Lietuva 1919 metais“, 1967–1974 m., „Jų užmiršti nevalia“, „Aistros“, abu 1969 m., diptikas „Menas, žmonės, įvykiai“,, 1972 m., „Rektorių taryba“, 1981 m., „Adomas ir Ieva“, 1986 m. Nuo 1958 m. dalyvauja parodose; individualios parodos surengtos Vilniuje 1967 m., 1981 m., 2006 m. Maskvoje 1988 m.