Lietuvos ir Prancūzijos tapytojas, grafikas. Nuo 1950 m. gyveno ir kūrė Paryžiuje. Per Antrąjį pasaulinį karą pasitraukė į Vakarų Europą. 1945 m. apsigyveno Strasbūre, piešimo mokėsi Taikomosios dailės mokykloje. 1950 m. studijavo F. Léger meno akademijoje, nuo 1953 m. – Aukštojoje nacionalinėje dailės mokykloje Paryžiuje. Ankstyvojoje tapyboje yra tašizmo bruožų, siekta abstrakčios formos plastinio raiškumo (ciklas „Intra muros“ 1965 m.), vėliau išryškėjo japonų kaligrafijos įtaka, minimalistinė raiška („Šešėliuotos aukštumos“ 1985 m.). Grafikos kūriniai pasižymi kontūro ekspresija, jie aiškių siluetų, dinamiškų linijų, derintas ornamentinis linijinis piešinys, gamtos elementų vaizdai, šriftas, taikyta reljefinė spauda.
Žymesni kūriniai: „Puikusis pavasaris“, „Tarantulas“, ciklai „Metamorfozės“ (1963 m.), „Incablock“, „Kammerblock“ (abu aštuntame dešimtmetyje). Sukūrė unikalių dailininko knygų. Nuliejo akvarelių („Geltona figūra“, „Ritmas geltoname fone“, abi septintasis dešimtmetis), sukūrė taupia, spontaniška raiška išsiskiriančių piešinių („Autoportretas en arlequin“ 1950 m.). Kūryba turi abstrakčiojo ekspresionizmo bruožų, vyrauja poetinė nuotaika, yra šiek tiek tautodailės įtakos („Sielrankšluosčiai“ 1987 m.).