Farmacininkė provizorė. Lankė Viekšnių progimnaziją, o baigusi Mažeikių gimnaziją įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą ir Medicinos fakultete studijavo farmacijos mokslus. 1935 m. gavo mokslų baigimo pažymėjimą ir įgijo chemiko-vaistininko specialybę. Diplomuota provizorė sugrįžo į Mažeikius ir 54-erius metus dirbo vaistinėje (iki 1989 m.). Iš pradžių buvo vaistinės vedėja. Gerai mokėjo lotynų, vokiečių, rusu kalbas, susikalbėti galėjo latviškai.
Per II-ąjį pasaulinį karą kartu su kitais mažeikiškiais gelbėjo nuo pataikiusio sviedinio užsiliepsnojusią vaistinę. Rusų valdžia vėliau už vaistinės išgelbėjimą E. Motuzaitę apdovanojo medaliu „Už drąsą“ (1950 m.). 1932 m. kartu su viekšniške mokytoja Liuse Šiaulyte Mažeikiuose suorganizavo pirmąją skaučių stovyklą. Yra parengusi „Mažeikių miesto ir vaistinių istorija 1868-1887 – 1968-1987 metai“ .
Per II-ąjį pasaulinį karą kartu su kitais mažeikiškiais gelbėjo nuo pataikiusio sviedinio užsiliepsnojusią vaistinę. Rusų valdžia vėliau už vaistinės išgelbėjimą E. Motuzaitę apdovanojo medaliu „Už drąsą“ (1950 m.). 1932 m. kartu su viekšniške mokytoja Liuse Šiaulyte Mažeikiuose suorganizavo pirmąją skaučių stovyklą. Yra parengusi „Mažeikių miesto ir vaistinių istorija 1868-1887 – 1968-1987 metai“ .