Balandžio 2–9 dienomis mūsų gimnazijos „Nordplus Junior“ projekto „Meno švyturys“ mokinių komanda, lydima mokytojų Daivos Goštautienės ir Astos Milėškienės, svečiavosi Islandijoje. Ši šalis kiekvieną apsilankiusį sužavi turtinga kultūra ir kvapą gniaužiančia gamta.
Savaitė Islandijoje prabėgo akimirksniu – pažinome šio unikalaus krašto istoriją, kultūrą, išskirtinį kraštovaizdį, vietos gyventojų kasdienybę bei jų tvarų ir atsakingą požiūrį į gamtą.
Didžiąją laiko dalį praleidome Akranese – vakarų Islandijos uostamiestyje, garsėjančiame žvejybos pramone, vaizdingais paplūdimiais ir švyturiais. Miestas įsikūręs maždaug 50 km į šiaurę nuo sostinės Reikjaviko. Kartu su projekto partneriais iš Islandijos ir Suomijos dalyvavome įvairiose projektinėse veiklose, kurios vyko tiek Akranese, tiek Reikjavike. Lankėme parodas, galerijas, muziejus, skulptūrų parkus, taip pat teatro ir koncertų salių pastatus.
Visus – ir mokinius, ir mokytojus – sužavėjo dailės pamokos po atviru dangumi: vaikščiodami po miestą ir grožėdamiesi vaizdais, piešėme tai, ką matėme, nežiūrėdami į popieriaus lapą. Nuo vieno Reikjaviko pastato sienos, bandydami perteikti jos spalvų įvairovę ir formų žaismą, piešėme mozaikos fragmentus.
Nepamirštamas išliko ir apsilankymas išskirtinės architektūros koncertų salėje bei konferencijų centre „Harpa“, jame visi kartu pritarėme islandų liaudies dainos apie varną atlikimui.
Vieną dieną paskyrėme Islandijos gamtai pažinti – leidomės į kelionę Auksiniu ratu, vienu iš populiariausių turistinių maršrutų. Aplankėme Þingvellir nacionalinį parką, kuriame tyvuliuoja didžiausias Islandijos ežeras – Þingvallavatnas. Netoliese plyti Almannagjá tarpeklis, kuriame susikerta Eurazijos ir Šiaurės Amerikos tektoninės plokštės. Stebėjome Strokkuro geizerio išsiveržimą – vandens srovė kildavo į 15–20 metrų aukštį kas 4–8 minutes, o tai – išties įspūdingas reginys. Mus sužavėjo vienas garsiausių Islandijos krioklių – Gulfosas, kurio šniokštimas toks garsus, kad girdimas net ir toliau nuo jo esančiose vietose.
Daug bendravimo, pažinimo džiaugsmo, naujų žmonių, skonių bei maudynių karštosiose versmėse po atviru dangumi – visa tai paliko neišdildomus įspūdžius „Nordplus Junior“ projekto „Meno švyturys“ dalyviams. Grįžę iš kelionės į Islandiją, MMRG komandos nariai – Mėta, Rusnė, Aismė, Viltė, Saulė, Salomėja, Domantas ir Kipras – dalijosi savo įžvalgomis, jausmais ir atradimais.
Kultūra ir žmonės – kitokie, bet įkvepiantys
Mokiniai pastebėjo, kad islandai kūrybingi, draugiški ir labai atsipalaidavę žmonės. Jie lėtai mėgaujasi gyvenimu, nesijaudina dėl smulkmenų, o jų kasdienybėje daug artumo ir bendravimo. Daugelis islandų domisi menu, kūryba ir sportu. Įdomu buvo sužinoti, kad jie itin gerai pažįsta savo giminės istorijas ir didžiuojasi savo protėviais ir kilme.
„Islandija – menininkų šalis. Daug žmonių čia natūraliai kūrybingi arba bent jau smalsūs menui,“ – pastebėjo Aismė.
Daugeliui didelį įspūdį paliko Akranese gyvenantis garsus tapytojas, kurio darbai puošia miestelio gyventojų namus. Be to, keliautojai žavėjosi islandų pagarba gamtai ir iš jos semiamu įkvėpimu menui – dailininkų kūriniuose dominuoja kalnai, ugnikalniai, jūra, šiaurės pašvaistės ar folkloro motyvai.
Dalyvavimas projekte pakeitė ne vieno požiūrį į meną ir kūrybinę veiklą. Mokiniai išbandė naujas technikas, o viena įsimintiniausių – „Piešimas akimis“ nežiūrint į popierių. Mokinių žodžiais tariant, tai paskatino atsipalaiduoti, labiau pasikliauti savo vidumi, nebijoti klaidų. Piešiant po atviru dangumi buvo svarbus ne tik rezultatas, bet ir pats kūrybos procesas, buvimas akimirkoje.
„Iš projekto parsivežiau įkvėpimą kurti drąsiau ir laisviau. Supratau, kad kūryba neturi ribų ir kad verta ieškoti savo stiliaus,“ – sakė Domantas.
Kipras pasidalijo, kad atrado akvarelę – dažus, kurių ilgai vengė. Anot jo, po sėkmingo kūrinio, sukurto naudojant akvarelinius pieštukus, atsivėrė naujos galimybės ir pasitikėjimas savo gebėjimais.
Kitokia kasdienybė – lėtesnė, šiltesnė
Patirtis Islandijoje smarkiai skyrėsi nuo kasdienybės Lietuvoje. Pirmiausia akį traukė gamta – kalnai, geizeriai, kriokliai ir jūra paliko neišdildomą įspūdį. Be to, mokiniai pastebėjo, kad islandų gyvenimo ritmas kur kas lėtesnis, o žmonės – labiau atsipalaidavę, atviresni ir artimesni vieni kitiems.
„Dienos čia tekėjo ramiau. Lyg ir mažiau suspėdavome, bet kartu – patirdavome daugiau,“ – pastebėjo Kipras.
Mokyklų aplinka taip pat pasirodė kitokia – daugiau kūrybos, laisvės, paprastesnio bendravimo su mokytojais. Įsimintinos liko ir naujos patirtys – nuo kūrybinių dirbtuvių iki kulinarinių iššūkių, pavyzdžiui, paragauti pūdyto ryklio ar net galvijo galvos.
Įkvėpimas, kuris lieka
Grįžę iš projekto, mokiniai parsivežė ne daiktus, o patirtis, įkvėpimą ir naujus požiūrius. Daug kas pradėjo kitaip žiūrėti į meną, gamtą ir patį gyvenimo tempą.
„Norėčiau dažniau sustoti, atsikvėpti, pastebėti grožį aplink ir džiaugtis akimirka,“ – sakė Viltė.
Projekte įgyta patirtis – tai paskata ir toliau kurti, domėtis menu, bendrauti su įvairių kultūrų žmonėmis ir būti atviresniems pasauliui.
Daiva Goštautienė, anglų k. mokytoja
