Joomla TemplatesWeb HostingFree Money
  • Mažeikių M. Račkausko gimnazija
  • Mažeikių M. Račkausko gimnazija
Klaida
  • Unable to load Cache Storage: database
  • Unable to load Cache Storage: database
  • Unable to load Cache Storage: database
  • Unable to load Cache Storage: database

Tremtiniai

1940-1941 m. sovietinio režimo aukos

Gimnazistai, ištremti į Rusijos gilumą 1941 m. birželio 14 d.:

VYTAUTAS TALLAT-KELPŠA

A.JANULIS

LAJA LEŠKOVIČIŪTĖ

FRIDA MISKEVIČIŪTĖ

GUTIA TUVJE

BERTA TUVJE

SARA TUVJE

ASIA TUVJE

 

KAZYS MAŽONAS (baigė 1934 m.)

Tremtinys. Lietuvos kariuomenės karininkas, dimisijos majoras. 1934m. pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1936m. baigus Karo mokyklą suteiktas kavalerijos jaunesniojo leitenanto laipsnis ir paskirtas 2 ulonų pulko Alytuje būrio vadu. 1939 m. baigė ginklų rūšių karininkų 4 mėnesių kursus. 1939m. pakeltas į leitenantus, paskirtas technikos eskadrono telefonų būrio vadu. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940m. paskirtas Raudonosios armijos kavalerijos pulko būrio vadu. 1941m. Varėnos poligone suimtas, išvežtas į lagerį Norilske (Krasnojarsko kr.). 1941m. Taimyro apygardos teismo nuteistas 10 metų. Nuo 1951m.tremtyje Norilske. Dirbo Valioko gyvenvietėje tarybinio ūkio elektriku, zootechniku, pieninės vedėju, mechaniku. 1958m. RSFSR Aukščiausiojo teismo reabilituotas. 1959 m. grįžo į Lietuvą, gyveno Kaune.
 

Vokiškųjų okupantų aukos

 

ŠNEDERIS

Matematikos mokytojas. Sušaudytas pirmosiomis karo dienomis.
 

GURVIČIUS

Istorijos mokytojas. Sušaudytas pirmosiomis karo dienomis.
 

 

24 gimnazistai, sušaudyti pirmosiomis karo dienomis (seserys Gurvičiūtės, Glikmanaitė, Švarcaitė, Šulmanaitė, Kasaitė, brolis ir sesuo Rabinovičiai, Gusevas ir kt.)

 

ANTANAS JANUŠEVIČIUS (mokykloje dirbo 1931-1939 m.)

Gimnazijoje dėstė istoriją, 1934-1939m. buvo gimnazijos vicedirektorius. 1943m. kartu su rašytoju Baliu Sruoga išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Mirė neišbuvęs 3 mėnesių, užsikrėtęs dėmėtąja šiltine. Sudegintas krematoriume.
 

1944-1951m. sovietinio režimo aukos

 

ANTANAS BARANAUSKAS (mokykloje dirbo 1934-1944 m.)

Tremtinys. Gimnazijoje dėstė lietuvių, vokiečių ir lotynų kalbas. 1944m. gruodžio mėneį kartu su mokytoju Henriku Bucevičiumi ištremtas į Petrozavodzko lagerius. 1945m. gegužės 25d. ten mirė, susirgęs šiltine. Henriko Bucevičiaus pasakojimu (1990m.) Antanas Baranauskas buvo palaidotas be karsto, pilant žemę tiesiai ant veido.
 

MINDAUGAS VANAGAS

Tremtinys.
 

IRENA MILEVIČIŪTĖ – SKERSTONIENĖ

Tremtinė.
 

GRAŽINA BUČYTĖ – DEGUTIENĖ

Tremtinė.
 

IEVA KNABIKAITĖ - BUTKIENĖ

Tremtinė.
 

JUOZAS RAINYS (mokykloje dirbo 1933-1938 m.)

Tremtinys.  Mokyklos direktorius 1933-1938 m. Buvo ne tik geras pedagogas lituanistas, bet ir administratorius. Nuo 1932 m. buvo Lietuvos skautų sąjungos narys. Dirbdamas Mažeikiuose, buvo Lietuvos skautų sąjungos Mažeikių tunto tuntininkas ir Lietuvos mokytojų sąjungos Apskrities komiteto pirmininkas. Tais metais įstojo į Lietuvos tautininkų sąjungą. 1935 m. buvo Lietuvos tautininkų sąjungos Mažeikių apskrities komiteto narys. 1938 m. išvyko dirbti į Švietimo ministeriją vidurinių mokyklų inspektoriumi. 1943-1944 m. buvo Kauno Saulės gimnazijos (tuo metu VIII vid. m-klos) direktorius. 1945 m. balandžio 7 d. nuteistas 10 metų katorgos. Kalėjo Volžsko, vėliau Taišeto lageriuose. 1953 m. specialiame lageryje „Ozioznyj“ Taišeto. Ten mirė nuo insulto. Kapas iki šiol nežinomas.
 

HENRIKAS BUCEVIČIUS (mokykloje dirbo 1930-1945 m.)

Tremtinys. Iki 1940m. dirbo matematikos mokytoju, 1940-1941m. ir 1944-1945m. – gimnazijos direktoriumi. 1945m. suimtas ir išvežtas į Petrozavodzko lagerius. Tų pačių metų rudenį iš lagerio paleistas.
 

ČESLOVAS VILIMAS (baigė 1948 m.)

Politinis kalinys. Suimtas 1945 m. Kalėjo Komijoje. Grįžo į Lietuvą 1947 m..
 

ANTANAS DIMA (mokėsi 1942-1946 m.)

Politinis kalinys. Suimtas 1946m. Mirė laive, plaukiant į Magadaną.
 

BRONIUS VALUCKAS (mokėsi 1941-1946 m.)

Politinis kalinys. Suimtas 1946 m.. Kalėjo Magadane. Į Lietuvą grįžo 1977 m..
 

VYTAUTAS LIAUKSMINAS (mokėsi 19... m.)

Politinis kalinys. Suimtas 1946 m.. Kalėjo Karagandos srityje. Į Lietuvą grįžo 1954 m..
 

ANTANAS RUDYS (mokėsi 1940-1946 m.)

Politinis kalinys. Suimtas 1946 m.. Kalėjo Magadane. Į Lietuvą grįžo 1956 m..
 

SOFIJA ŠVIESAITĖ (mokėsi 1941-1945 m.)

Politinė kalinė. Suimta 1946 m. Kalėjo Šiaulių kalėjime.
 

DANUTĖ ČESNAUSKIENĖ (mokėsi 1942-1945 m.)

Politinė kalinė. Kalėjo Mordovijoje. Grįžo į Lietuvą 1955 m..
 

PRANAS DARGIS (mokėsi iki 1947 m.)

Politinis kalinys ir tremtinys. Mokėsi Palnosų pradinėje mokykloje. Dvejus metus studijavo kunigų seminarijoje. 1947 m. Mažeikių gimnazijoje baigus 8 klases ir įsidarbinus Dabikinės vaikų namuose, buvo suimtas už dalyvavimą rezistencinėje kovoje ir dešimčiai metų išvežtas į Tomsko srityje esantį lagerį. Ten praleidęs aštuonerius metus, gyveno Taišete, kur buvo ištremta ir jo motina ir sesuo. Baigė Novosibirsko radijo technikumą. 1961 m. P. Dargis su šeima grįžo į Mažeikius. Dirbo Mažeikių elektrotechnikos gamykloje vyr. mechaniku. 2007m. išleista P. Dargio knyga „Mintys raštu“.
 

ILDIFONSAS VENALIS (mokykloje dirbo 1966-1989 m.)

Tremtinys. 1948m. su visa šeima buvo išvežtas į Irkutsko sritį, Taišeto rajoną. Ten dibo miško medžiagos apdirbimo fabrike. 1959m. grįžo į Lietuvą, į gimtuosius Mažeikius. Vidurinėje mokykloje dirbo darbų mokytoju.
 

FELIKSAS ČIUVINSKAS (baigė 1928 m.)

Tremtinys. Lietuvos kariuomenės karininkas, atsargos jaunesnysis leitenantas. Studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultete. 1929m. pašauktas į tarnybą kariuomenėje, buvo paskirtas į pėstininkų pulką, vėliau - į batalioną. 1930m. baigus Karo mokyklą suteiktas jaunesniojo leitenanto laipsnis ir metų pabaigoje paleistas į inžinerijos karininkų atsargą. 1934 m. dalyvavo voldemarininkų puče, buvo suimtas ir ištremtas į Mažeikių apskritį. 1940 m. baigė medicinos studijas Kaune, 1942-1944 m. dirbo gydytoju Kauno Raudonojo kryžiaus ligoninėje. 1945 m. persikėlė į Vilnių.

1948m. suimtas ir su šeima ištremtas į Krasnojarsko kraštą, dirbo miško ruošos darbuose. 1949 m. dirbo gydytoju kaimo ambulatorijoje, vėliau ligoninėje. 1957 m. grįžo į Lietuvą, gyveno Klaipėdoje, dirbo gydytoju Raudonojo kryžiaus ligoninėje, vadovavo rentgeno-radiologijos skyriui.

 

ANTANAS KAZLAUSKAS

Politinis kalinys. Suimtas 1948 m.. Kalėjo Norilske. Grįžo į Lietuvą 1964 m..
 

PETRAS ŠLIČIUS

Politinis kalinys. Suimtas 1949 m.. Kalėjo Karagandoje. Liko ten gyventi.
 

ANTANAS ŽUKAS (mokėsi 1945-1949 m.)

Politinis kalinys. Suimtas 1949 m.. Kalėjo Mordovijoje. Grįžo į Lietuvą 1955 m..
 

STEPONAS VORAS (mokėsi 1942-1945 m.)

Politinis kalinys. Suimtas 1949 m.. Kalėjo Vorkutoje. Grįžo į Lietuvą 1956 m..
 

APOLINARAS RUSLANAS (mokėsi 1945-1949 m.)

Politinis kalinys. Suimtas 1949 m.. Grįžo į Lietuvą 1955 m..
 

ROMUALDAS MAKAUSKAS (mokėsi 1945-1949 m.)

Politinis kalinys. Suimtas 1949 m.. Kalėjo Archangelske. Grįžo į Lietuvą 1955 m..
 

JONAS KAIRYS (mokėsi 1946-1949 m.)

Politinis kalinys. Suimtas 1949 m.. Kalėjo Mordovijoje. 1952 m. bėgant pagautas ir nužudytas.
 

ALBERTAS RUGINIS (mokėsi 1945-1949 m.)

Politinis kalinys. Suimtas 1949 m.. Kalėjo Intoje. Grįžo į Lietuvą 1955 m..
 

JUOZAS ŠULTĖ (mokėsi 1938-1944 m.)

Politinis kalinys. Suimtas 1949 m.. Kalėjo Balchaše. Grįžo į Lietuvą 1956 m..
 

STEFA VORAITĖ – ČERKAUSKIENĖ (mokėsi 1945-1949 m.)

Politinė kalinė. Suimta 1949 m.. Kalėjo Vorkutoje. Grįžo į Lietuvą 1956 m..
 

DONATAS SMILGA (mokėsi 1942-1949 m.)

Politinis kalinys. Suimtas 1949 m.. Kalėjo Balchaše. Grįžo į Lietuvą 1956 m..
 

ALGIRDAS PILVINIS (mokėsi 1945-1949 m.)

Politinis kalinys. Suimtas 1949 m.. Kalėjo Mordovijoje. Grįžo į Lietuvą 1955 m..
 

AUGUSTINAS BALTUTIS (mokėsi 1942-1949 m.)

Politinis kalinys. Suimtas 1949 m.. Grįžo į Lietuvą 1956 m..
 

JUOZAS STATKUS (mokėsi 1946-1949 m.)

Politinis kalinys. Suimtas 1950 m.. Kalėjo Omske. Grįžo į Lietuvą 1956 m..
 

TITAS TAURUSEVIČIUS (mokykloje dirbo 1949-1951 m.)

Tremtinys. 1949m. dirbo mokyklos direktoriumi. Dėstė konstituciją. 1951m. buvo ištremtas į Sibirą, Krasnojarsko kraštą, Užūro rajoną. Mirus Stalinui, persikėlė gyventi į Saralinsko rajoną, Krapjovo gyvenvietę. Ten išgyveno iki 1956m. Reabilituotas grįžo į Lietuvą.
 
E-dienynas
Gimnazijos laikraštis
Renginių akimirkos
Olweus mokykla
Lankytojų skaičius
Mes turime 75 svečius online