Joomla TemplatesWeb HostingFree Money
  • Mažeikių M. Račkausko gimnazija
  • Mažeikių M. Račkausko gimnazija
Klaida
  • Unable to load Cache Storage: database
  • Unable to load Cache Storage: database
  • Unable to load Cache Storage: database
  • Unable to load Cache Storage: database

Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija

Kovo 14-ąją gimnazijoje paminėjome skaičiaus pi dieną!

Tai diena, kai matematikos pamokose rimtai nagrinėjamose formulėse sutinkama raidė pi kone kiekvieno mūsų mokyklos nario širdyje atgimsta kitokiomis spalvomis. Tokią neoficialią, bet jau kasmetinę ir tarptautinę skaičiaus pi (3,14...) šventę prieš 30 metų sugalvojo amerikiečių fizikas Larry Shaw. Ją kasmet kūrybiškais projektais, suktais klausimais viktorinose bei skaniais pyragais pasitinka ir mūsų gimnazija.

Trečią kartą vykusiame pi skaičiaus rašymo iš atminties konkurse šiemet nugalėjo Eglė Vaizgėlaitė iš 2e, Monika Vaškytė ir Jurgita Litvinaitė iš 3d klasės. Pastaroji gimnazistė pelnė pirmąją vietą, teisingai parašiusi net virš 180 pi skaičiaus skaitmenų po kablelio!

Matematikos mokytojai taip pat surengė išties įdomią ir nuotaikingą viktoriną, kurioje dalyvavo trečiokų, ketvirtokų ir įvairių dalykų mokytojų komandos bei gimnazijos direktorė Asta Žukauskienė. Jiems teko atsakyti į galvą pasukti reikalaujančius ir matematika iš naujo priverčiančius susižavėti klausimus. Štai vienas iš jų: 2, 9, 10, 12, 19, 20... koks turėtų būti kitas sekos narys? Atsakymas į viktorinos klausimą: 21, nes seką sudaro visi skaičiai, kurių pavadinimai prasideda D raide!

Prasmingai ir linksmai paminėjus pi skaičiaus dieną, norėtųsi, kad kiekviena matematinė formulė ar konstanta turėtų tokį „gimtadienį“...

Viltė Radavičiūtė, 2e kl.

 

Džiaugiamės, didžiuojamės, sveikiname

Giedrę Žulpaitę (4b), 50-ojoje Lietuvos mokinių biologijos olimpiadoje laimėjusią aukso medalį ir pelniusią laureato diplomą!!!

Giedrė pakviesta dalyvauti atrankos ir pasirengimo stovykloje į Tarptautinę biologijos olimpiadą. Biologijos mokytoja Lina Vičiulienė

Dėkojame respublikinės biologijos olimpiados dalyviams, puikiai atstovavusiems gimnazijai:

Simui Kontrimui (1a) – mokytojas Algirdas Vilkas,

Laurynui Šarkinui (1b), Gabrieliui Buzui (4b) – mokytoja Lina Vičiulienė

Nuoširdžiai dėkojame biologijos mokytojams!

 

Gimnazistų susitikimas su Lietuvos kariuomenės karininkais

Kovo 14 d. gimnazistai susitiko su Lietuvos kariuomenės karininkais. Vyko paskaita – diskusija „Karo prievolė ir pilietiškumas“. Renginys skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai. Susitikimo tikslas – agituoti jaunimą būti pilietiškais, tarnauti savo šaliai ir prisidėti prie valstybės gynybos renkantis karo tarnybą pasirinktu būdu: nuolatinė privalomoji karinė tarnyba, profesinė karo tarnyba, kario savanorio tarnyba, jaunesniųjų karininkų vadų mokymai. Taip pat pristatyta Lietuvos kariuomenės struktūra, veiklos kryptys.

Besidomintys ras daugiau informacijos interneto svetainėje www.karys.lt

 

Konferencija Paskyrimas Marijai

Kovo 10 dieną mūsų gimnazijoje vyko konferencija, skirta rašytojos, pedagogės, labdarės Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos 140-osioms gimimo metinėms paminėti. Renginys prasidėjo skambant Frederiko Šopeno melodijai. Ant fortepijono – vaza su baltomis rožėmis, mylimiausiomis rašytojos gėlėmis. Gimnazijos direktorė Asta Žukauskienė susirinkusią auditoriją pasveikino Juozo Tumo-Vaižganto žodžiais, sakytais per rašytojos laidotuves: „ji Židikams buvo skaisti saulelė, šilta šilimėlė, kurios spinduliai plito po Lietuvą“.

Akademinę konferencijos dalį pasakojimu pradėjo Senamiesčio pagrindinės mokyklos mokytoja Violeta Giraitienė, kuri savo baigiamąjį diplominį darbą VU rengė apie Šatrijos Raganą. Violeta Giraitienė, radusi paskutinį Šatrijos Raganos rašytą laišką, jame perskaitė, kad  gyvenimo esmė – sielos tobulėjimas. Kita konferencijos viešnia – Šiaulių universiteto docentė, humanitarinių mokslų daktarė – Dalia Jakaitė skaitė pranešimą „Našlystės rūpestis Šatrijos Raganos kūryboje“.

Šatrijos Raganos atminimas pagerbtas ne tik gimnazijoje. Kovo 8 dieną  Mažeikių viešojoje bibliotekoje įvyko bendras gimnazijos ir bibliotekos darbuotojų renginys, kurio sumanytojas – lietuvių kalbos mokytojas Martynas Januška. Gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Sonata Maigaitė įkūnijo pačią Šatrijos Raganą, o įvairių miesto mokyklų mokytojai skaitė rašytojos kūrinių ištraukas, Gabijos gimnazijos mokiniai vaidino etiudą, kuriame atsiskleidė trapi Marijos Pečkauskaitės ir Povilo Višinskio meilės istorija.

Gintarė Vydmantaitė, 4e kl.

 

Projektinis susitikimas Turkijoje

Vasario 25 – kovo 4 d. gimnazijos mokinės Ema Dapšauskaitė, Kamilė Gedvilaitė ir Akvilė Jaugaitė kartu su lietuvių kalbos mokytoja Sonata Maigaite vyko į Turkiją, Stambulą, kur dalyvavo Erasmus+ projekte Choosing Right Job.

Iš viso projekte dalyvavo 59 atstovai iš šešių šalių: Turkijos, Čekijos, Lenkijos, Ispanijos, Didžiosios Britanijos ir Lietuvos. Susitikimo tikslas – pasidalinti karjeros galimybėmis su dalyviais iš skirtingų Europos šalių. Čia ypač didelis dėmesys buvo skiriamas dalyvių tarpusavio bendradarbiavimui, todėl dažnai užduotis tekdavo atlikti mišriose grupėse – tokiu būdu lavinome sakytinę ir rašytinę anglų kalbą, ugdėmės gebėjimą dirbti grupėje.

Projekto metu buvo daug kalbama ir diskutuojama apie tai, kaip svarbu žinoti, kokie tavo gyvenimo tikslai, gebėjimai ir galimybės, kaip surasti patinkančią veiklą ar sritį, kurioje galėtum dirbti ir tobulėti.

Projektas mums suteikė nemažai gyvenimiškos patirties, ypač padėjo pagerinti socialinius bei anglų kalbos įgūdžius, užmegzti ryšiai ir draugystė su kitų šalių atstovais padėjo labiau praplėsti akiratį, pažinti ir išklausyti kitokius žmones,  pasisemti iš jų įkvėpimo, noro gyvenime siekti daugiau ir, žinoma, ateityje nebijoti įsitraukti į panašią veiklą.

Ema Dapšauskaitė, 2a kl.

 

 

Sveikiname

Kajų Šarpnicką (3c kl.) – nacionalinio konkurso „Lietuvos istorijos žinovas“ laimėtoją. Jam įteikta padėka ir sudaryta galimybė vieną mėnesį nemokamai naudotis elektroniniais GoHisto testais.

Ačiū istorijos mokytojai Silvai Paulauskienei.

 

Pilietiškumas + Mokslas = Studijos Lietuvoje?

Kovo 8-ąją Mantas Adomėnas dar kartą apsilankė mūsų gimnazijoje. Mokyklos bendruomenė klausėsi šio politiko, Kembridžo universiteto profesoriaus, minčių apie pilietiškumą bei studijas užsienyje. Prieš 1990 m. kovo 11-ąją septyniolikmetis Mantas siekė patekti į aukščiausiąją tarybą, rašė žinioms, bendradarbiavo su pogrindžio spauda, gavo akreditaciją ir pagaliau pasiekė išsvajotą politinio korespondento vietą (rūsčios aukščiausiosios tarybos biuro darbuotojos vis dėlto nepaklausė, kam šioje vietoje reikia tokio jauno žmogaus, kaip jis).

Ruošdamasis egzaminams jis matė, kaip vyksta nepriklausomybės paskelbimas. Jausmai sumišę, viskas pasikeitė, tačiau kad šalis taptų tikrai nepriklausoma, prireikė daug laiko. Pilietiškumą Mantas Adomėnas atrado vėlai, šalyje nebuvo politinės kokybės, ryšio tarp įstatymų ir žmonių. Jam pilietiškumas tuo laiku – sąjūdžio mitingai, kai buvo baisu, nes aplinkui – KGB. Tačiau ir dabar visuomenę įkvepia šviežias pilietiškumo jausmas. Šiuolaikinė mokinių karta yra laisvės vaikai, kurie ir turi būti patriotiški. Politikas paminėjo pokalbį su aštuoniolikmečiu Ukrainos karinės tarnybos savanoriu, kuris negalėjo nuspėti, jog įvyks karas. Tačiau būtent tada pasirodė, kiek kiekvieno širdyje buvo patriotiškumo. Vieni tapo didvyriais, kiti pelnėsi iš žmonių kraujo. Išvada – pilietiškumas yra sudėtingas dalykas ir jis pasirodo kritinėje situacijoje.

Kalbėdamas apie studijas, Mantas Adomėnas iki pat vienuoliktos klasės norėjo tapti chemiku, dalyvavo olimpiadose, bet po atgimimo jam rūpėjo visai kiti dalykai, todėl studijavo filosofiją. Kaip Kembridžo dėstytojui, jam sudaromos šiltnamio sąlygos, bet ten jis suprato, kad yra žmogus be valstybės, negali dalyvauti politikoje ir prisidėti prie šalies tobulėjimo. Dėstytojas prisiminė ir Aristotelio mintį, jog žmogus yra politinis gyvūnas. Tai reiškia, jog piliečiui rūpi visų bendra valstybė, bet emigracija tai atima. Visa tai paaiškina Manto Adomėno grįžimą į Lietuvą. Universitetas buvo prilygintas iniciacijai (gyvūno sumedžiojimui, upės perplaukimui) – ritualams, po kurių žmogus priimamas į visuomenę. Juk ši įstaiga tik paruošia gyvenimui. Universitetas turi ugdyti mokslininkus ir aukščiausios kokybės specialistus. Pagrindinis klausimas: ar reikia studijuoti užsienyje? Ir atsakymas aiškus – ne, jei norima gyvenimą sieti su Lietuva. Politikas rekomenduoja bakalauro studijas atlikti Lietuvoje ir tik tada magistrą tęsti užsienyje. Iš tiesų, visi baigę mokyklą nors vienus metus turi daryti kažką naudinga.

Taigi, Mantas Adomėnas skatina gyventi šviežiu, nenuvalkiotu patriotiškumu bei po studijų nepulti iš vienos mokyklos į kitą – svarbiausia veikti naudingai.

Fausta Šukytė, 3 c kl.

 
Plačiau skaitykite...
E-dienynas
Gimnazijos laikraštis
Renginių akimirkos
Olweus mokykla
www.tinklas.lt
Reklaminis skydelis
ebooks.mruni.eu
Lankytojų skaičius
Mes turime 210 svečius online