Joomla TemplatesWeb HostingFree Money
  • Mažeikių M. Račkausko gimnazija
  • Mažeikių M. Račkausko gimnazija
Klaida
  • Unable to load Cache Storage: database
  • Unable to load Cache Storage: database
  • Unable to load Cache Storage: database
  • Unable to load Cache Storage: database

Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija

Nepaprasta kelionė į Norvegiją

Susipažinę su  norvegų rašytojo Henriko Ibseno gyvenimu ir kūryba, išanalizavę  dramą „Peras Giuntas“ Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos mokiniai dalyvavo tarptautiniame trišaliame kalbų programos Nordplus Nordic projekte „Pero Giunto įtaka dailei, muzikai ir literatūrai“. Pirmųjų  ir trečiųjų klasių mokiniai rašė esė, kūrė inscenizacijas, piešė, filmavo ir rengėsi kelionei į Pero Giunto tėvynę Norvegiją. Rugpjūčio 6-12 dienomis 20 mūsų gimnazijos mokinių ir 4 mokytojai dalyvavo tarptautinio projekto Nordplus Nordic kalbų programos išvykoje.

Kadangi tai tarptautinis projektas, mes į Norvegiją vykome kartu su Latvijos Saldus rajono Druvos vidurinės mokyklos mokiniais ir mokytojais. Projekto koordinatorė  latvė Ilga Kuze mokinius ir mokytojus supažindino su kelionės programa ir sąlygomis. Tai, kas buvo parašyta popieriuje, ir tikrieji įspūdžiai sunkiai buvo nuspėjami. Vienas mokinys, vertindamas projektinę išvyką, parašė, kad dėl to vertėjo visus metus eiti į mokyklą, nuo savęs norėčiau pridėti: reikėjo sutikti tuos visus žmones, kad suprastum, kas yra Norvegija ir kodėl ji tokia.

Iš Rygos keltu Tallink pasiekėme Stokholmą, o vėliau autobusu važiavome į Norvegijos sostinę. Osle žaisdami  ir atlikdami įvairias užduotis stengėmės  geriau pažinti vieni kitus. Pirmasis mūsų objektas buvo Oslo technikos muziejus. Jame praleidome nelabai daug laiko, bet spėjome suprasti, kad čia muziejus – gyvas traukos centras, kur visokio amžiaus žmogui yra ką veikti: viskas ne stebima, o patiriama, išbandoma. Kiekviena salė – įdomių atradimų pasaulis. Kita Oslo įžymybė – brolių Vikelandų skulptūrų parkas. Ten akmenyje sustingusi ištisa žmogaus gyvenimo istorija su savo dramomis ir džiaugsmo akimirkomis. Po Norvegijos sostinę turėjome galimybę pavaikščioti, kur norėjome: vieni stengėsi pamatyti Karalių ir Parlamento rūmus, kiti  ypatingą statinį – Operos teatrą, treti – Kino muziejų, dar kiti – Oslo pilį ar centro bulvarą.

Po dienos, praleistos Osle, leidomės į šalies gilumą. Teko važiuoti tuneliu, kuris nutiestas po vandeniu. Keistokas jausmas. Kai pasiekėme Grimerudo misionierių centrą, saulė ritosi vakarop, vėso. Misionierių centras įsikūręs nuostabioje gamtoje: sodriai geltonuoja javų laukai, netoliese matyti ežeras, dar toliau horizonte – kalnai. Ir tokia ramybė, kad girdi savo širdies plakimą. Grimerudo misionierių veikla labai sudomino mūsų mergaites, nes čia sutikome žmonių, kurie į misiją atvyko iš Danijos, Švedijos, JAV. Tokia savanoriška pagalba žmonėms Norvegijoje( kaip ir visame pasaulyje) suvokiama kaip asmenybės savikūros dalis, noras padėti žmonėms. Ilgą vakarą skambėjo lietuviškos, latviškos ir angliškos dainos. Ryte laukė kelias per kalnus Pero Giunto takais. Perskrodę vieną kalną tuneliu, vėliau grožėjomės Norvegijos peizažais. Kilome serpentinais į kalno viršūnę, stebėjome Lilihamerio žiemos olimpiados slidinėjimo trasas,  bet kartais per langą pažiūrėti žemyn buvo baugu. Tuose sunkiai įžengiamuose miškuose, kurie mus visą laiką supo, ir gimė norvegų nacionalinio herojaus Pero Giunto mitas. Pirmasis iššūkis mums buvo nusileidimas į  gilų Velnio tarpeklį. Jį sėkmingai įveikėme. Vakare pasiekėme Helvetstedeną. Aplink mus atsivėrė atšiauri  Rytų Norvegijos gamtos panorama: akimi neaprėpiamas kalnų masyvas ir daugybė ežerėlių. Apsigyvenę Gudbrandsdalio Campschool stovykloje iš jos šeimininko Klarko sužinojome, kad Norvegijos paaugliai  dviem savaitėms yra siunčiami į tokias išgyvenimo stovyklas, kur jie susiduria su sunkumais, mokosi pasigauti žuvies, medžioti, prisijaukinti aplinką. Mums taip pat teko save išbandyti: kopti į kalno viršūnę, važinėti kalnų dviračiais, sutikti įvairių gyvūnų,  braidžioti  kalnų papėdėse  kadagių ir mėlynynų  atšlaitėmis. Tokiomis akimirkomis žmogus, susidūręs su galinga gamta,  suvokia savo vertę ir menkumą.

Po išbandymų žygių mūsų laukė „Pero Giunto“ spektaklis prie ežero. Tai pagrindinis mūsų kelionės tikslas. Vieną savaitę iš visos Norvegijos (ir ne tik) teatro mylėtojai susirenka žiūrėti Henriko Ibseno garsiosios dramos. Vaidinimas prasideda  vakare ir baigiasi visai vėlai. Puiki aktorių vaidyba natūraliai susieja tą kraštą ir nerimastingą Pero Giunto sielą: universaliąją žmogaus gyvenimo istoriją – nuo jaunystės šėlionių iki gyvenimo prasmės suvokimo praradus viską. Spektaklį stebėjome kaip ypatingą misteriją, kurioje, atrodo, ir patys dalyvavome, drebėdami iš šalčio ir dar nepatirto įspūdžio. Po spektaklio mūsų laukė ilgas kelias namo – vingiuotais kalnų keliais, plačia jūra, atgal į tikrovę – mokyklos kiemą. Tai, ką patyrėme, pamatėme, supratome  per tą kelionę, išties sunkiai nusakoma. Esame dėkingi mokyklos Direktorei Astai Žukauskienei už  suteiktą galimybę  dalyvauti  projekte, mokytojai Irenai Urbonienei už vertėjavimą ir ryšių su partneriais iš Latvijos ir Norvegijos palaikymą.

O kad daugiau būtų tokių projektų.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Ona Kelpšienė

 

Gimnazijoje lankėsi Merkelio Račkausko vaikaitis Tomas Venclova

Liepos 8 dieną gimnazijoje lankėsi ypatingas svečias: Jeilo universiteto profesorius, rašytojas, filosofas, Merkelio Račkausko vaikaitis Tomas Venclova. Mintis pasikviesti vieną iškiliausių lietuvių intelektualų seniai buvo kilusi mokyklos direktorei Astai Žukauskienei. Dar lankantis šiemetinėje Knygų mugėje Vilniuje pasisekė gauti elektroninio pašto adresą ir užmegzti su juo ryšį. Žmogus, kuris gerai žinomas literatūros pasaulyje, mielai bendravo su klausytojais, nes organizuojat renginį nebuvo apsiribota vien tik gimnazijos bendruomene. Į susitikimą atvyko svečių iš Šiaudinės kaimo (Akmenės rajonas), kur 1885 metais gimė Merkelis Račkauskas, Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos (joje Merkelis Račkauskas mokėsi), Mažeikių mokyklų ir kultūros įstaigų, savivaldybės atstovų, buvusių gimnazistų. Svečią, atvažiavusį iš Vilniaus, priėmė rajono meras Antanas Tenys. Gimnazijos direktorė, dalyviams pristačiusi profesorių, žodį perleido moderatorėms Violetai Irniūtei ir Onai Kelpšienei. Įvadinis žodis, mokytojo Algirdo Vilko sukurtos skaidrės apie Merkelį Račkauską, buvo kartu ir priminimas senos, dar XIX amžiaus pabaigos bei XX amžiaus vidurio epochos. Tomas Venclova gyvu ir išraiškingu žodžiu papildė žinias apie lotynų ir graikų kalbos žinovą, neeilinę asmenybę Merkelį Račkauską, papasakojo knygos Merkelis Račkauskas. Užrašai: dvidešimt metų (1885-1905) Žemaitijos užkampy parašymo ir išleidimo istoriją, senelio indėlį į graikų ir romėnų autorių vertimus į lietuvių kalbą. Klausytojus domino ir paties Tomo Venclovos gyvenimas, jo veikla ir kūryba sovietinėje Lietuvoje, jo ir tėvo (Antano Venclovos) pažiūrų skirtumas, išvykimas iš Lietuvos. Pasak profesoriaus, jo eilėraščių valstybinės leidyklos nenorėjusios priimti dėl pesimizmo, gal dėl nesuprantamumo. Svečio pasakojimas sugrąžino į XX amžiaus sovietinio laiko realijas, priminė istorinius to meto įvykius, kurių amžininkas jis yra. Jo pasakojimai ypač buvo suprantami vyresnės kartos klausytojams, nes ne tik nukėlė į praeitį, bet ir gyvai liudijo, kokiu istoriniu laiku gyventa. Ne vieną kartą nuskambėjo pavardės tokių žymių autorių, kaip Česlovas Milošas, Josifas Brodskis, su kuriais bendravo gerbiamas profesorius. Lituanistams tikriausiai dar artimesni taps šie programiniai rašytojai, dabar matomi iš vadovėlių puslapių. Nuostabą kėlė ir svečio erudicija, ir šiltas bendravimas su žmonėmis, ir ypatinga atmintis: jis vardijo daugybę įžymių žmonių, gyvenimo detalių, lotyniškai citavo Ovidijaus „Metamorfozių“, graikiškai Homero „Odisėjo“ fragmentą. Ir visa tai – be jokių užrašų. Lankydamasis Žemaitijoje, kaip sakė garbus svečias, turėjo tikslą pamatyti vietas, susijusias su senelio gyvenimu. Tad iš Mažeikių kelias pasuko į Šiaudinę, kur tebėra namas, kuriame gimė Merkelis Račkauskas. Pasak jį palydėjusio mokytojo Martyno Januškos, jau Vilniuje atsisveikindamas profesorius Tomas Venclova išreiškė viltį dar apsilankyti Mažeikiuose, kur saugomas jo senelio atminimas.

Romualda Žilinskienė, lietuvių kalbos mokytoja

 

Džiaugiamės

Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos mokiniai, pelnę šimtukus iš lietuvių kalbos ir literatūros, anglų kalbos ir rusų kalbos ir informacinių technologijų valstybinių brandos egzaminų

Lietuvių kalba ir literatūra

4a kl. Gerda Jankevičiūtė – mokytoja Laima Skabickienė.

4c kl. Milda Pakamanytė – mokytoja Ona Kelpšienė.

4c kl. Rusnė Pėčelytė – mokytoja Ona Kelpšienė.

4a kl. Giedrė Pranauskytė – mokytoja Laima Skabickienė.

4a kl. Aušrinė Smilgytė – mokytoja Laima Skabickienė.

 

Anglų kalba

4a kl. Mikas Balčiūnas Balčiauskas – mokytoja Loreta Giniotienė.

4b kl. Gytis Baranovas – mokytoja Loreta Giniotienė.

4c kl. Rusnė Pėčelytė – mokytoja Loreta Giniotienė.

4a kl. Liudas Usoris – mokytoja Daiva Goštautienė.

 

Rusų kalba

4d kl. Romas Mikaliūnas.

4d kl. Veronika Tarasova.

 

Informacinės technologijos

4a kl. Mikas Balčiūnas Balčiauskas – mokytoja Sigutė Mackevičienė.

4a kl. Lukas Kačerauskas – mokytoja Sigutė Mackevičienė.

4a kl. Elonas Meškis – mokytoja Sigutė Mackevičienė.

4c kl. Justė Žilinskaitė – mokytoja Sigutė Mackevičienė.

 

 

NVŠ projekto refleksija

Gimnazistai, vadovaujami informacinių technologijų mokytojos Sigutės Mackevičienės, įgyvendino NVŠ programos „IT projektų vadyba ir komandinis darbas“ projektą. Parengtas informacinis tinklalapis „Mažeikių rajono geografinės vietovės, jų mitai ir legendos“. Tinklalapį galite rasti adresu http://www.mazeikiulegendos.tk/
Laižuvoje vyko projekto veiklų refleksija, aplankytos žymios miestelio vietovės, Antano Vienažindžio pagrindinės mokyklos muziejus.

 

Respublikinių olimpiadų laimėtojų pagerbimas rajono savivaldybėje

Birželio 1 d. Mažeikių rajono savivaldybėje pagerbti mūsų gimnazistai, šiemet laimėję respublikines olimpiadas ir konkursus.

 

Sveikiname

Gintarę Vydmantaitę (3e kl.), dalyvavusią Žemaitijos mokyklų mokinių rašinių konkurse, skirtame Vytauto Mačernio 95-osioms gimimo metinėms,  ir laimėjusią I vietą. Rašinio tema – „Kiekvienas atskiras žmogus – pasaulis  savyje...“ (V. Mačernis).  Lietuvių kalbos mokytoja Romualda Žilinskienė

Karoliną Dačkauskytę ir Kotryną Jokšaitę (2d kl.), dalyvavusias dailės darbų konkurse „Vytauto Mačernio eilėraštis miniatiūroje“ ir laimėjusias laureatų diplomus už Vytauto Mačernio kūrybos iliustravimą. Dailės mokytoja Asta Milėškienė

 
E-dienynas
Gimnazijos laikraštis
Renginių akimirkos
Olweus mokykla
www.tinklas.lt
Reklaminis skydelis
ebooks.mruni.eu
Lankytojų skaičius
Mes turime 112 svečius online