Suum quisque noscat ingenium. Tegul kiekvienas pažįsta savo gebėjimus. Tokia antikos filosofo  Cicerono mintis mūsų gimnazijos bendruomenę lydės šiais metais.

Siūlau į šią sentenciją nežiūrėti vien kaip į gražų tekstą. Pabandykime juo vadovautis. Tegul ne išsyk, tegul po truputį, bet išdrįskime – pažinkime save.

Kodėl sakau – po truputį? Todėl, kad savęs pažinimas tęsiasi visą gyvenimą, o jaunam žmogui ir taip yra ką pažinti, tad save, savo vertę jis neretai pamiršta, jos nesuvokia ar nesistengia suvokti, arba tą asmeninį pažinimą atideda geresniems laikams.

Siūlau nedelsti. Juk sakoma: kai į vieną sujungiamas protas, valia, jausmai ir mokslo žinios, žmogus tampa talentu. Kada jūs turėsite daugiau galimybių tai padaryti, jei ne šiandien ir ne čia? Per ketverius, trejus, dvejus metus ar net vienerius – kiek jų dar liko būti gimnazijoje…

Tai, ką jūs sužinosite apie savo gebėjimus ir galimybes, ką išsiugdysite, eidami šiuo pažinimo keliu, padės geriau suvokti ir visa kita. Patikėkite, kalbu, vadovaudamasi asmenine patirtimi.

Žinau, kad kiekvienas jūsų turi savitų talentų, kad kiekvienas esate ypatingas. Todėl ir linkiu mums visiems to ciceroniško pasiryžimo pažinti – kad plėtotume savo galimybes, realizuotume svajones, sumanymus, kad kurtume, tobulėtume.

Ir būtume laimingi, kad esame.

 

Gimnazijos direktorė Asta Žukauskienė